Stepbrother

30 Dalis

Skambino tėtis. Ne vieną kartą, bet aš neatsakiau nė į vieną jo skambutį. Myliu jį, bet jis mane įskaudino. Pykau ant jo. Galiu pripažinti, aš irgi nesielgiau labai gerai, bet kam reikėjo mane mušti? Ir kodėl mano gyvenime tiek daug blogų dalykų... Konoras... Vos tik prisiminusi jo vardą mano akyse pasirodo ašaros. Kaip ir dabar.

Pamelavau Zayn, kad einu į tualetą, nors net nežinojau kur jis yra. Tiesiog nenorėjau, kad kas nors matytų kaip verkiu. Nuėjusi į galinį kiemą, radau medinę pavėsinę. Atsisėdau ant suoliuko ir verkiau. Galutinai palūžau. Atrodė, kad visas pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Taip ir buvo... Nieko neturėjau, tik Zayn. Žmogų, kuris viską ir sugadino...

Kojomis užkabinau kažkokį daiktą, kurį vos tik palietusi netyčia nuverčiau, o šis garsiai suskambėjo.

Staigiai apsidairiau, ar niekas manęs nepastebėjo ir pasilenkiau pažiūrėti kas tai. Pakėliau butelį ir perskaičiau etiketę. Po pavadinimu nedidelėmis raidėmis buvo parašyta: „Vodka".

Buvau nustebusi, nes butelis nebuvo tuščias. Tiksliau beveik visiškai pilnas.

Atidariau ir pauosčiusi iš karto susiraukiau. Kvapas buvo aštrus, bet norėjau sužinoti koks skonis, todėl nedelsusi gurkštelėjau degtinės. Man nebuvo svarbu kokiems tikslams buvo naudotas butelis ir kas iš jo gėrė prieš mane. Tiesiog norėjau tai išbandyti.

Greitai nurijau gurkšnį ir gerklėje pasidarė taip kartu. Atrodė, kad visas kūnas dega... Pamaniau: „Kas per šlykštynė?", bet tada paragavau antrą kartą ir tai nebebuvo taip blogai kaip iš karto. Gurkšnis po gurkšnio ir net nepastebėjau kaip staigiai pradėjo tuštėti butelis.

Pajaučiau kaip man pradeda svaigti galva, todėl sugalvojau eiti atgal į namus, tačiau vos pakilusi nuo suoliuko, susmukau atgal. Nežinau kodėl, bet pasidarė taip silpna.

Galva atsirėmiau į stalą ir žiūrėjau į tamsą. Tamsą, kuri buvo šviesesnė už mano gyvenimą...

-Raise,- išgirdau švelnų Zayn balsą ir jo delną ant savo peties.

-Mmm?- sumurmėjau.

-Einam vidun. Sušalsi.

-Neaiškink.

Jis paėmė mane už smakro ir atsuko mano veidą į savąjį.

-Tu girta?

-Nieko aš negirta...

Zayn akys keliavo iki mano rankų, kuriose beviltiškai bandžiau slėpti degtinę, bet jis pamatė.

-Iš kur gavai?!- jis pakėlė balsą ir išplėšė butelį man iš rankų.

-Koks skirtumas...

-Klausiu iš kur gavai?!- dar garsiai pasakė.

-Stovėjo po suoliuku. Aš negėriau, ji pati mane privertė...

-Kas?

-Degtinė...

Zayn piktai pažiūrėjo į mane ir pasakė:

-Einam namo.

-Man ir čia gerai.

Tačiau Zayn manęs neklausė ir persimetęs per petį nusinešė į namus.

-Ir ką tu sau galvoji, Raise?

-Kodėl visi klausinėja to paties? Koks jums skirtumas ką aš galvoju? Nejaugi negaliu turėti slaptų minčių?- suburbėjau.

Zayn tai ignoravo. Pati jaučiau, kad kalbu nesąmones, bet žodžiai tiesiog patys slydo man iš burnos.

-Tu toks stiprus... Turbūt galėtum pakelti dar šešiasdevyniasdešimt kačių,- nusijuokiau,- Katės...