Stepbrother

39 Dalis

Jau buvo pietų metas, o Zayn mokykloje dar nebuvo. Skambinau jam, tačiau jis nekėlė ragelio.

-Sky, pažiūrėk, juk čia Zayn mergina!- cypiančiu balsu nusikvatojo Sara.

Sky šiek tiek pasimetė ir nuraudo. Ji vis dar prisiminė, kaip mes su Zayn ją pažeminome.

Bandžiau jas ignoruoti, tačiau šios priėjo prie mano stalelio valgykloje ir Sara apvertė stiklinę su sultimis.

-Upsss, nenorėjau. Tikiuosi nepasiskųsi Zayn'ui, ar ne?- sarkastiškai tarė perbalinta šviesiaplaukė.

-Atstok,- sumurmėjau ir pakėlusi stiklinę, pradėjau valyti balą ant stalo.

-Ne tu čia svarbiausia, Raise, todėl gali nevaidinti.

-Atleisk, bet tą patį galiu pasakyti ir apie tave.

Sara aiktelėjo.

-O dabar norėčiau pasišalinti, nes man nepatinka kalbėti su tokiomis kaip tu.

-Kokia aš?

-Kalė...

-Atsiprašau! Kas čia kalė?

-Pirštais nerodau,- išspaudžiau dirbtinę šypseną, norėdama neparodyti kaip iš tikrųjų bijau. Ne kartą buvau nukentėjusi nuo Saros. Ir tikrai labai žiauriai.

Mano širdis plakė kaip pašėlusi, o rankos pradėjo drebėti, tačiau nesiruošiau pasiduoti.

-Kaip tu drįsti, valkata! Net nesugebi susirasti vaikino! Kaip tu gali taip sakyti, ką?- sušuko Sara.

Tada ji ne juokais buvo įsiutusi. Maniau, kad tuoj sprogs iš pykčio.

Mergina visa drebėjo, o jos žydros akys buvo kelis kartus tamsesnės.

Sky jautėsi kiek nejaukiai ir to nebuvo sunku pastebėti. Kas sekundę ji vis tolo keliais žingsniais tolyn. Baili višta. Kitaip nepavadinsi...

Sara iškėlė ranką į orą, norėdama užsimoti ir trenkti man. Viskas aplinkui aptemo. Atrodė, kad likau tik aš ir Saros ranka. Nekenčiau smurto. Tai priminę tą kartą, kai man trenkė tėtis, Zayn gyvenimą, Konorą... Maniau, jog tuoj pratrūksiu ašaromis. Tada niekaip neišsigelbėčiau nuo patyčių mokykloje. Ypač nuo Saros. Džeikobas dar labiau nebenorėtų su manimi bendrauti, o Zayn... Nežinau kas būtų su Zayn. Jis visuomet priima mane tokią, kokia esu. Aišku, niekam nepatinka užsispyrę ir nesukalbami žmonės, tačiau kad ir kaip mes su juo susipyktume, laikui bėgant Zayn atleidžia viską.

Saros delnas vis artėjo prie mano veido ir tai atrodė lyg sulėtinta akimirka iš Džeisono Stethemo filmo. Jau maniau, kad neišsigelbėsiu, tačiau tada kažkas sulaikė jos ranką. Visi žmonės valgykloje nutilo.