Stepbrother

54 Dalis

Vos tik nuskambėjo skambutis į pirmąją pamoką, įėjau į anglų kalbos klasę ir nužvelgiau suolus. Klasiokai keistai nužvelgė mane. Visi suolai buvo užimti, išskyrus Michael, Džeikobo ir visiškai tuščią Zayn suolą. Jis taip ir neatėjo į pamoką. Žingsniavau per rudas, medines klasės grindis, žiūrėdama sau į kojas. Pakėliau galvą ir nusišypsojau Michael.

-Labas,- pasisveikino jis. O aš pamojavau jam ir numečiau kuprinę ant priešais jį buvusio stalo. Džeikobas keistai susigūžė. Aš atsisėdau prie jo ir pasilenkusi pažiūrėjau jam į veidą. Džeikobas žiūrėjo kažkur pro langą, net nežvilgtelėjęs į mane. Išsitraukiau vadovėlį ir stengiausi susikaupti į pamoką. Kartais nuo karto užmesdavau žvilgsnį į šviesiaplaukį ir į jo keistą veido išraišką, kuri iš tiesų buvo nenuspėjama. Neįsivaizdavau apie ką jis galvoja.

Staiga pajaučiau kažką švelniai prisiliečiant man prie kojos. Sustingau, maniau, galbūt man pasivaideno, tačiau ranka perbraukė man per koją ir aš staigiai pažiūrėjau žemyn. Ant mano kelių gulėjo nedidelis popieriaus lapelis.

„Kas atsitiko?"

Pažvelgiau į Džeikobą, nusišypsojau ir nedelsdama atrašiau:

„Kaip suprasti?"

Sulanksčiau raštelį ir įkišau Džeikobui į ranką, spusteldama jo delną.

„Ant tavo žando yra žaizda."

„Niekis. Nukritau."

„Iš kelinto aukšto kritai?"- atrašė Džeikobas ir aš nusijuokiau garsiau, nei turėjau.

-Gardener, gal pasidalink ir su mumis?- keistai pažiūrėjo į mane anglų kalbos mokytoja. Aš susiėmiau už burnos, kad paslėpčiau šypseną.

-Atsiprašau,- tyliai pasakiau ir nulenkiau galvą, apsimesdama, kad skaitau vadovėlį.

Atsisukau į Džeikobą. Jo veide galėjau įžvelgti šypseną. Jo auskaras lūpoje suspindėjo.

„Ar tu vis dar pyksti?"- paklausiau, ignoravusi Džeikobo klausimą.

„O tu?"

„Aš pykau tik dėl to, kad tu pykai ant manęs."

„Aš taip pat."

„Kaip painu..."

„Ar tebepyksti?"

„Jei tu nepyksti- nepykstu ir aš."- atrašiau

„Tada puiku. Draugai?"

„Draugai : )"

Nusišypsojau. Pagaliau, po tiek laiko susitaikėme. Buvau baisiai jo pasiilgusi ir tiesiog troškau pasikalbėti su juo iš širdies, apie viską. Na, tiksliau... Visiškai visko sakyti negalėjau, tačiau jis būtinai turi žinoti, kad Zayn yra mano įbrolis. Kitaip ir būti negali...

„Ateik pas mane į svečius."- pasiūliau.

„Kada?"

„Šiandien vakare? Tiks?"

„Atrodo nebūsiu užsiėmęs : )"

„Puiku"- atrašiau paskutinį kartą ir mokytoja vėl atkreipė dėmesį į mane.

-Raise, pašaliniais darbais šioje klasėje niekas neužsiima. Gali eiti į koridorių.

-Aš tik... kai ką užsirašiau. Labai svarbaus,- tariau.

Džeikobas vėl nusišypsojo.