Stepbrother

2 Dalis

Ah! Tas nuostabus šeštadienio rytas! Atsikėliau iš lovos, pasirąžiau, skaniai nusižiovavau ir atsidariusi užuolaidas, pažiūrėjau pro langą. Šviečia saulė, danguje nė debesėlio- tiesiog tobula pavasario diena!
Kadangi savaitgaliais namie nieko nebūdavo, visada mėgdavau po namus pasivaikščioti su vienais apatiniais ir marškinėliais. Žinau, kad aš keista, bet tai man visada patiko. Nuogumas suteikdavo man laisvės jausmą.
Nuėjau į virtuvę, prisipyliau stiklinę vandens ir atsigėriau.
-O tu turi gražias kojas,- pasigirdo balsas už manęs.
Išspjoviau visą vandenį atgal į kriauklę ir staigiai apsisukau.
-Prie to galėčiau greitai priprasti,- tarė Zayn.
Pala... Zayn? Tai visa tai nebuvo tik sapnas? Aš rimtai turiu įbrolį?! O, Viešpatie...
-Tu gal praradus kalbos dovaną? Kodėl nekalbi su manim?

Vis dar tylėjau. Zayn mane baugino.
Jis staigiai priėjo prie manęs ir prispaudė rankas iš abiejų spintelės pusių, kad negalėčiau pabėgti. Net nespėjau sureaguoti kaip jis atsidūrė prie manęs.
-Kodėl man neatsakai?
Pajaučiau kaip mano širdis pradėjo plakti dešimt, o gal dvidešimt kartų greičiau.
Zayn buvo piktas. Labai piktas. Bet man patiko jį erzinti. Kad ir kaip jis mane baugintų. Patraukiau jo ranką ir išėjau iš virtuvės taip nieko jam ir neatsakius.
Na ką gi... Prasideda misija: „Išgyventi su savo netikru broliu."
Turėjau kuo greičiau nešdintis iš namų. Negalėjau ištverti nė minutės su juo. Kaip tai išvis įmanoma?
Gyveni normalų gyvenimą ir tada iš kažkur atsiranda kažkoks pusgalvis ir dar apsigyvena pas tave namuose!
Paskambinau Betei ir pasiūliau susitikti. Ji aišku sutiko. Nebuvo tokios dienos kai ji nesutiktų susitikti. Dėl to ji man ir patiko.
Bernadetė buvo geriausia mano draugė. Su ja susipažinau mokykloje. Tai nutiko penktoje klasėje. Betė buvo naujokė. Ji tiesiog paklausė ar noriu pasivaikščioti. Nuo to viskas ir prasidėjo. Paprasta bet efektyvu. Tiesa, mokykloje ji visada pelnydavo vaikinų dėmesį, o aš? Aš buvau tik šlykšti rakštis, kuri nešiojo kabes ir manė, kad tai kieta. Manęs niekada niekas nemėgo. Bet kai atsirado Betė, ji pakeitė mano gyvenimą.
Apsirengiau ir jau leidausi laiptais žemyn, bet tada išgirdau Zayn balsą:
-Kažkur eini?
-Taip.
-Kur?
-Koks tau skirtumas?
-Nuo šiol tu mano sesė, lelyte.
-Patylėk,- sumurmėjau sau po nosimi ir išėjau pro duris.
Ir kodėl jam tai rūpi? Kas jis man toks? Tėvas?
Mes gyvenome netoli paplūdimio, todėl mes su Bete ten leisdavome didžiąją dalį laisvo laiko.
-Kodėl tokią nuostabią, karštą pavasario dieną paplūdimyje nėra nė vieno gražaus vaikino?- susierzinusi pasakė Betė.
-Čia niekada nebūna gražių vaikinų.
-Jie buvo. Praeitą savaitę.
-Taip. O paskui jie stebėdami saulėlydį pradėjo aistringai bučiuotis,- nusijuokiau.
-Gaila...- pasakė Betė nusiminusi.
Ji pažiūrėjo į mane, bet tada pasuko savo akis šiek tiek kairiau ir tarė:
-O. Dieve. Mano.
-Kas?
-Tiesiog apsisuk.
Aš apsisukau ir pamačiau... Ką? Aš pamačiau Zayn su keletu juodai apsirengusių vyrukų. Rimtai?