Stepbrother

16 DALIS

Visi norėtų tokios draugės, kuri susipykus vis tiek saugotų tavo paslaptis. Tačiau tokių žmonių nėra daug. Taip pat ir Betė nėra tokia. Ji išpasakojo mokyklos „gražiausiai ir populiariausiai" merginai gėdingiausius dalykus apie mane ir visa mokykla iš manęs pradėjo tyčiotis. Ypač dėl to, kad dar nesu turėjus santykių su vaikinais.

„Tu dar nekalta?"

„Ei, Raise, ar niekas neima tavęs net už pinigus?"

„Tik pagalvokit, ji skaisti."

Manau, kad septyniolikos metų merginos dar netūrėtų to daryti.

Kas galėjo pagalvoti, kad mano gyvenimas pasisuks tokia linkme? Nusprendžiau dar kartą paskambinti Zayn, nes po pirmosios pamokos, mokykloje jo dar nebuvo matyti. Taip pat ir Džeikobo. Pyp... Pyp... Vos tik nuskambėjus antrajam signalui aš išmečiau telefoną sau iš rankų. Vos tik jis prisilietė prie grindų, iš karto subyrėjo į detales. Negalėjau patikėti savo akimis. Pamačiau Zayn... Jis ėjo koridorium per liemenį apsikabinęs blondinę. Ne bet kokią blondinę. Pačią šlykščiausią blondinę mokykloje- Sarą. Nežinau kas man atsitiko tą akimirką, bet negalėjau kvėpuoti, o akyse kaupėsi ašaros. Bandžiau suvokti kas , po velnių, man negerai, bet ir pati nesupratau. Sara pažvelgė į mane ir pergalingai nusišypsojo. Buvau tokia sugniuždyta. Prisiminiau, kad mano telefonas guli ant žemės, todėl jau norėjau pasilenkti ir jį susirinkti, tačiau jo ant grindų jau nebebuvo. Šalia manęs sėdėjęs Džeikobas rankoje laikė jau sudėtą mano telefoną.

-Kur buvai dingęs?- pasakiau ir apkabinau jį iš visų jėgų.

-Mano katė gimdė.

Nusišypsojau.

-Kažkas negerai? Tu verki?

-Viskas gerai...

-Nori iš čia dingti? Turiu planą,- jis nusišypsojo man ir ištiesė delną.

Daviau jam savo ranką ir tariau:

-Dingstam iš čia.

Džeikobo planas nebuvo labai apgalvotas. Tiesą sakant neapgalvotas iš viso. Kai paklausiau koks jis, jis atsakė: „Tiesiog bėk!".

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime bėgau iš pamokų. Nenorėjau gauti antro įspėjimo, bet tai man nerūpėjo. Tiesiog norėjau pabėgti kuo toliau nuo mokyklos ir visų tų šlykščių žmonių.

-Noriu parodyti tau vietą, kur dažnai ateinu kai neturiu ką veikti.

Džeikobas vedėsi mane kažkokiu miško takeliu. Nors tai buvo baugoka ir nejauku po praeito apsilankymo miške, bet aš pasitikėjau Džeikobu. Jis ne toks kaip Konoras. Pagaliau priėjome tvenkinį. Jis nebuvo labai didelis, tačiau vanduo jame buvo toks švarus, kad beveik galėjai permatyti jį.

Džeikas nusiėmė marškinėlius.

-Ką tu darai?- aš nustebau.

-Einu maudytis,- jis nusijuokė,- Tik nesakyk, kad tu neisi.

-Ne,- aš nusišypsojau.

-Tada teks tave priversti.

-Aš tik pasėdėsiu ant tiltelio ir pažiūrėsiu kaip maudaisi. Šiandien nėra šilta, todėl vanduo turėtų būti ledinis.

-Kaip sau nori,- pasakė jis ir išsibėgėjęs šoko į vandenį.

Man pasidarė neramu, nes jis neišnėrė ilgą laiką. Aš pasilenkiau nuo tiltelio prie vandens ir akimis ieškojau Džeikobo, bet tada jis staigiai išnėrė tiesiai prieš mano veidą.

-Aa!- sucypiau iš netikėtumo ir abu nusijuokėm.

-Tu turėtum išsimaudyti. Vanduo tikrai labai geras.