Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

1 dalis. Skambučiai ir mirtys. 1 skyrius. Naujokas.

- Karolina -

Na, šiandien bus bloga diena, nes bus naujokas. Aš niekada nemėgstu naujokų, nes manau, kad jie visi bailiai. Nemėgstu ir bailių. Tą rytą į mokyklą aš išėjau gerokai anksčiau, nes norėjau pasimatyti su geriausiais draugais. Tai Katerina, Semas, Simas. Aš, kaip visada, atrodau pasidažiusi lūpas vyšnių spalva, raudona suknelė, šešėlius pasidažiusi irgi raudona, nes tai mano mėgstamiausia spalva. Žinoma, kad man patinka rožinė bei mėlyna ir violetinė spalvos, pas mane visos tokios suknelės, tačiau man vis tiek labiausiai raudona. Štai ir pamatau savo draugus, Semą Manelį, Simą Krindelį, bet nepamatau Katerinos Tremben. Priėjusi paklausė :

- Kur yra Katerina?

- Ji šiandien negali ateiti, nes susirgo, keista, kad tau nepranešė. - Pasakė Simas.

- Taigi šiandien ateis tas naujokas, ar ne? - paklausė Semas.

- Taip, dar net nežinau ką jam pasakysiu, kad pasijustų gerai, nes juk esu klasės seniūnė, - pasakiau kiek keistokai, nes niekada nesigiriu, kad esu kažkuo ypatinga, kaip pavyzdžiui aš kuriu spektaklį ,, Vaidyba " ir dar daug kitų dalykų. Be to, jei man leistumėte kalbėti toliau apie naujokus, tai gal šia bus ypatingesnis, kaip manote? Gal jis mane sužavės, nors daug iš jo ir nesitikiu, bet gal?.. Reikia eiti į pamoką.  ................................................................................................................................................................

- Katerina -

- Atsikėliau sunkiau po vakar, nes blogai jaučiausi. Pasižiūrėjau kiek valandų. Buvo be penkiolikos aštuonios. Jaučiausi gerai, todėl nusprendžiau, kad eisiu į mokyklą. Kai išėjau liko penkios minutės iki pamokos pradžios, bet man iki mokyklos reikia eiti tik tris minutes, todėl spėsiu. Kai atėjau pirma pamačiau piktą , vos neįtūžūsį, naikinantį, Karolinos žvilgsnį. Atsisėdau šalia jos.

- Kur tu buvai!? - rėkė ir klausė manęs vienu metu.

- Na, atsibudau ir prisiminiau, kad šiandien ateis naujokas, o man buvo geriau nei vakar, todėl aš ir atėjau, - ėmiau teisintis. Į klasę atėjo mokytoja ir pranešė, kad po dviejų minučių čia, šioje klasėje, ateis naujokas, todėl būkime draugiški. Beje, mes net jam vakare surengsime vakarėlį, apie kurį jau žino. Jis atėjo. Galvojau, kad tai bus koks negražus, su akiniais vaikinas. Tačiau buvo visiškai priešingai, jis buvo patrauklus, sportuojantis, be akinių vaikinas.

- Gali atsisėsti kur yra laisva vieta, - pasakė mokytoja.

- Supratau, kad jis sės arba pas Semą arba pas Simą, nes nors jie geriausi draugai, jie nesėdi vienas šalia kito, nes manė, kad mes su Karolina pas juos atsisėsime, tačiau kai jie sužinojo, kad ne, buvo jau per vėlu, nes mokytojai neleidžia keisti vietų. Pas mus mokykloje ne mokiniai eina pas mokytojus, o atvirkščiai - mokytojai pas mus. Jis atsisėdo šalia Semo. Pamoka prasidėjo. Jaučiuosi nuostabiai. Gal net pernelyg nuostabiai. Kas žino, kas šią dieną gali sugadinti, ar ne? 

................................................................................................................................................................

- Semas -

Pamokos baigėsi ketvirtą valandą vakaro. Šeštą vyks naujoko vakarėlis. Tai labai jau keista, nes mums vakarėlio nebuvo, tiksliau niekas jo niekada kiek ir ateitų naujokų nerengė vakarėlių, jis kažkoks išskirtinis. Reikia gražiai apsirengti, nes nenoriu pasirodyti nepagarbus. Tiesą sakant, kai jis atsisėdo šalia, man net pašiurpo oda, kad jis mane pasirinko. Tai buvo labai fainas jausmas, kurio nepamiršiu. Bet gaila, kad tik Simas gavo jo numerį. Na, metas į vakarėlį. Bet pamiršau dar vieną dalyką. Prisimenu tik dabar. Tikiuosi, kad dar liko šiek tiek laiko iki vakarėlio pradžios. Tikrai noriu suspėti, bet be tos puokštės Karolinai tikrai niekur neisiu. Turiu ją nunešti jai. Jei nežinote, esu jos vaikinas. Bet tai labai ilga istorija, kad ją pasakočiau. 

................................................................................................................................................................

- Simas -

- Vakarėlis jau prasidėjo, tačiau naujokas dar neatėjo. Pasidarė keista, todėl nusprendžiau jam paskambinti.

- Alio, čia tu Semai, padėk man, prašau, - nesupratau, kas vyksta, todėl paklausiau jo kuo ramiau:

- Kur tu esi? - laukiau atsakymo ir jį išgirdau.

- Aš prie to namo, bet... tas žmogus mane vejasi jis turi peilį, ne, prašau...! - ryšys nutrūko. Ėjau keliu, pamačiau Karoliną ir pranešiau :

- Kažkas atsitiko naujokui, - ji atrodė sutrikusi

- Kas? - nežinau, bet jis buvo išsigandęs.

- Tai eime kartu. - Pasiūlo Karolina.

- Gerai, - pasakiau aš, buvau išsigandęs, todėl bijojau visko, bet kokio garso. Karolina kažką pasakė, bet aš negirdėjau. Paskui atsisukau ir išgirdau Karolinos klyksmą. Pribėgau prie jos ir tai ką pastebėjau buvo labai žiauru. Naujokas... miręs? Visur buvo kraujas. Katerina verkė, Karolina buvo ją apsikabinusi, visi pradėjo rinktis, o aš tiesiog stovėjau.

................................................................................................................................................................