Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

12 skyrius. Užpuolimai.

- Karolina -

,, Viena savaitė ir šešios dienos. ". Prižadina mane, klykdamas telefonas, kuriame nustačiau kiekvieną dieną. Turbūt, kiti mokiniai švenčia savo beveik 10 klasės baigimą, tačiau aš neturiu ko švęsti, nes mano ir mano draugų pasaulyje kiekviena diena - nauja mirtis, ypač dabar, kai mes turime ieškoti tų sumautų raidžių. Dabar, kai kiekviena mūsų klaida atima gyvybę. Kai kiekviena valanda kažkieno kančia. Bet šiandien aš su Katerina eisiu į saloną, o Simas su Semu į kiną žiūrėti kažkokį siaubo filmą. Nežinau, kodėl, bet man atrodo, kad jie mirs ten, kine. Tai labai panašu į ,, Klyksmą ", kur apsirengęs helovino kostiumu žudikas žudė savo draugus. Man tas filmas labai patiko, iki šiol. Aš vis dar negaliu suprasti, kaip mes dar gyvename savo gyvenimus. Gal tiksliau, kaip mes vis dar nuoširdžiai bandome juos gyventi. Kiekvienas iš mūsų jau buvo subadytas tikrai jau ne po vieną kartą. Visa laimė, šiandien šeštadienis ir mes turėsime progą surasti dar vieną raidę. Tik nežinau, kurioje vietoje ji bus. Ji gali būti tik kine arba grožio salone. Katerina prabunda.

- Sveika, šiandien, pagaliau šeštadienis, - pasakau jai, o ji man atsako :

- Nuostabu! Pagaliau, galėsime vėl pakeisti plaukų spalvą, tik problema tame, kad mes būsime kituose pastatuose, bet jie labai arti vienas kito. Tai mane labai liūdina, bet...

- Tai labai negerai! - tyliai šaukdama pertraukiu ją. Man tai visai nepatinka. Ji mane pradeda raminti :

- Nagi, juk tai bus tik kelios valandos ne kartu. Prašau, tik nesakyk to Simui ir Semui, nes jie mus nudės, o jau to atšaukti negalime, taigi teks eiti. - Pasako man Katerina, su savo kvaila ir niekam tikusia šypsena, veide.

- Norėčiau tave nudėti, bet to nedarysiu. - Pasakau jai. Ji išlipa iš lovos ir pradeda rinktis rūbus, kurios rengsis šiandien. Ji, atrodo, visai laiminga, nepaisant to, kad miršta žmonės. Tai labai mane nervina. Kai Katerina išeina, aš tuo metu išlipu iš lovos, kurioje man taip patiko būti, bet mes grožio salone turime būti už 3 valandų, ir pradedu rinktis rūbus. Man nei vieni nepatinka, nes, atrodo, pasenusiai ir jau nusibodę. ,,Turiu kažką išsirinkti " pagalvoju aš. Semui ir Simui pasisekė, nes jiems kinas bus tik ketvirtą vakaro, o mes dar tik tada iš ten išeisime ( jei neužtruksime ilgiau )! Semas pradeda keltis, kada aš jau beveik apsirengusi.

- Labas rytas, - pasisveikina jis. Aš jam neatsakau, nes nenoriu su juo kalbėti. Šiaip jo vengiu nuo vakar, kai mes su Simu pasibučiavome ir kol kas, visa laimė, nes jei sužinotų tai man galas, jis to nežino, nes Katerina vis dar tyli. Tai, atrodo, keista, nes ji įsimylėjusi Simą nuo šeštos klasės.

- Karolina, ateik čia! - pašaukia mane Katerina. Aš nusileidžiu žemyn ir pamatau - nieko. Jaučiuosi tokia kvaila, kad ja patikėjau. Kai jau noriu ją pašaukti ir pasakyti, kad ji idiotė, Katerina pasirodo su dėže rankose. Staiga lyg iš niekur nieko pasirodo ir Simas, o už jo - Semas. Katerina pastato dėžę ir mes aplink ją sustojame ratu. Man jau baisu kas ten yra, bet turiu pamatyti. Katerina pasiima peilį, tačiau nesugeba nupjauti lipnios juostos, todėl darbas atitenka Semui. Jis prapjauna juostelę ir atidaro dėžę. Aš pasižiūriu ten, o ten įdėta... O Dieve! Tai psichologijos mokytojos galva. Vos neapsivemiu. Čia darosi vis žiauriau. Kaip galima taip žiauriai pasielgti su žmogumi? Kaip galima iš viso taip daryti? Kad ir kas taip elgiasi privalome tai sustabdyti, nes kitaip čia mirs visa mokykla. Dabar tikrai nenoriu niekur eiti. Jei žudikai taip norėjo padaryti, išgąsdinti mane, tai jiems tikrai pavyko.

- Mes vis tiek eisime į savo suplanuotas vietas, tiesa? - paklausia mūsų Katerina. Jau noriu prieštarauti, tačiau mane pralenkia Semas :

- Žinoma, eisime į savo suplanuotas vietas. - Pasako jis su džiugesiu veide. Aš jo nekenčiu, tiesiogine žodžio prasme. Jis užknisa.