Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

Epilogas

- Katerina ( po trijų metų ) -

Man vėl suleido kažkokių vaistų, kurie turėtų man padėti. Tačiau jie nežino vieno dalyko. Man viskas yra gerai. Nejaugi jie nemato tikrosios esmės? Ne, jie kvaili ir yra visi idiotai. Tik vienas Simas mane suprato. O dabar jis po žeme. Kaip jie drįsta!? Negaiu daugiau taip gyventi. Šiandien mane perkels į geresnę vietą - Heveno miestą. Ten bent jau bus vienas geras dalykas. Karolina, kartu su Semu, persikrastys į tą miestą. Ten gera vieta. Ir kiek aš žinau, jie ten mokysos būti detektyvas ir atliks praktiką. Pas mane užeina daktarė ir man pasako :

- Jums kažkas skambina. Galite nueiti pasikalbėti su tuo žmogumi penkias minutes.

- Gerai, - tik teištariu aš ir nueinu atsiliepti. - Klausau? - pasisveikinu.

- Sveika, Katerina, kaip jautiesi? - paklausai manęs.

- Šūdinai. - Atsakau žmogui. - Beje, kiek dabar žinau Karolina persikels, beje, kartu ir Semas ir Heveno miestą, kuris gerokai didesnis nei šis. Mūsų laimei, mane ten irgi perkels.

- Bet jie pradės tavęs bijoti. - Pastebi žmogus.

- Taip, ir tai nukreips viską nuo tavęs. Tada tu pradėsi daryti tai ką sutarėme. Ir prašau, pasitelk, ką nors į pagalbą, gerai? - pasakau žmogui.

- Oi, patikėk, žmogus, kuris man padės yra toks pats protingas kaip ir jie.

- Tai gerai, - pasakau aš.

- Be to, ką jūs sugalvojote, kaip kankinsite mano priešus? Ar turite kokį nors planą? - paklausiu aš, nes žinau, kad šis žmogus tikrai turėtų būti protingas, kaip aš. 

- Žinoma, Katerina. Jie net neįtars, kad mes atseiksime juos iš paskos. Be to, tu pernelyg stresioji. Tai tavo planas brangioji, o jie... na, suveikia labai gerai. Nerimauk dėl to.

- Tačiau vis dar neatsakei į klausimą. - Pasakau aš, jau griežtesniu tonu. 

- Na, gerai. Mes rašysime tokį laikraštį. ,,Paskalų medžiotojai", kuriame kiritikuosime pačius gabiausius mokinius. O tai reiškia...

- Juos. Jie tikrai bus gabesni nei visi kiti. Tačiau suprask, kad negali kritikuoti tik jų. Jūs turite šiek tiek dėmesio skirti ir kitiems asmenims. Kitaip planas žlugs. Supratote? - paaiškinu jam ir tikiuosi, kad jie manęs paklausys. 

- Viskas, laikas baigėsi. - Pasako daktarė. Bet man ji jau nesvarbi. Gal jie ir mano, kad įveikė mane, tačiau tai tik pradžia. Laikas pažaisti kruviną žaidimą. 

................................................................................................................................................................

Pabaiga...

O gal tik pradžia?