Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

19 skyrius. Pagrobtoji moteris.

- Karolina –

Liko tik šešios dienos. Dabar šeštadienis. Atrodytų neįmanoma, kad vos prieš kokia dvyliką valandų buvo nužudytas Semo tėtis. Jam turi būti labai skaudu. Net nežinau ką jam dabar reikėtų pasakyti. Nors, tiesą kalbant, galėčiau pabandyti jį nusiraminti, bet tai nepadėtų. Aš tai žinau, nes pati taip jaučiausi – išsigandusi ir palaužta. Tačiau mes turime būti stiprūs ir palaikyti vieni kitus, nes tai iš tiesų labai padeda. Turime kovoti, kad ir kaip tas žmogus mus bandytų atstumti ar įskaudinti, bandytų nuo mūsų slėptis, engti. Mes turime būti kantrūs. Kaip visada išlipu iš lovos ir bandau susirasti tinkamus drabužius, bet man nieko gero neišeina surasti, nes visi rūbai man primena skausmą ir neviltį. Gaunu žinutę ( spėkit nuo ko ). Joje parašyta : „Kaip laikosi Semas?". Ne, mane jie jau pradeda rimtai nervinti. Parašau jam tokią žinutę : „Kodėl jūs mums tai darote? Kuo mes jums taip nusikaltome?". Nelaukusi jo atsakymo, aš apsirengiu rūbus ir nueinu į apačią, kur tvarkosi mano draugų tėvai. Jų veidai iškreipti skausmo ir pilni liūdesio. Man jų taip gaila. ( Manau, kad nieko taip negailėjau, kaip dabar šių žmonių, nes jų situacija yra tikrai rimta. ) Kam žudyti mūsų tėvus? Tai jau nėra mūsų neapykanta – tai visų žmonių neapykanta. Bet man kyla klausimas, kuris nedavė man ramybės ir niekas dar į jį man tinkmai neatsakė : kuo visi šie mirę žmonės yra susįję? Nes, mano manymu, šie žudikai tikrai nesirenka atsitiktinių aukų. Jie renkasi, kad visos aukos būtų kažkuo prasikaltusios. Tik kuo? Kuo galėtų prasikalsti mano abu tėvai, Simo sesuo, Semo tėtis? Ką jie turėjo visi padaryti, kad jų lemtis – mirtis? Kažkas turi žinoti atsakymą į šį klausimą. Tačiau kas? Gaunu žinutę : „Mes, kaip jau ne kartą minėjome, norime pamatyti jūsų vidų. Beje, visi šie žmonės žino atsakymą į tavo klausimą.". Tai baisiausia žudikų parašyta žinutė, bent jau man. Vadinasi, jie žino atsakymus? Nejaugi gali būti, kad jie visą laiką žinojo kodėl žudomi žmonės? Gal būtent dėl to jie miršta dabar? Silpniausia grandis miršta. Tačiau tai prieštarauja logikai, nes Semo tėtis tikrai nėra silpniausia grandis. Jis kaip tik buvo stipriausia grandis. Bet gal jis norėjo mums pasakyti tiesą? Gal mes visai kitaip suprantame šią sąvoką nei žudikai? Tik dabar pagalvoju, kad kienvieną dieną gali mirti vėl po žmogų, tačiau mirs tas, kuris viską mums pasakys arba bandys mums padėti ir t.t. Norėčiau jų paklausti apie tai, bet man dabar reikia sulaukti draugų pritarimo arba priešingai – prieštaravimo. Bet man labai reikia tai sužinoti, nes tai padėtų labiau suprasti visą žudikų planą beim motyvus ir tai tikrai padėtų detektyvui Lifui. „Dar nepaklausei? Gaila. Laikas senka.". Dar viena kraupi žinutė nuo šio žudiko. Be to, tik dabar prisimenu, kad jis man atsakė ne į visus klausimus, bet tai pasiliksiu rytojui, jei išgyvensiu šią dieną. Gerai, reikia susikaupti ir paklausti jų apie tai. „Ne, negaliu. Man reikia draugų pritarimo. Neįstengsiu viena jų to paklausti.". Netikėtai, mano didžiulei laimei, į pirmą aukštą nulipa visi mano draugai ir aš prie jų priėjusi, gal labaiau tiktų pribėgusi, jiem viską iškloju. Jie klausosi labai įdėmiai ir manęs nepertraukia. Galiausiai pasakau jiems savo planą ir laukių jų atsakymų. Nenumanau ką jie galvoja, bet atsisukę jie pasako, kad sutinka. Aš labai apsidžiaugiu ir nuėjusi prie jų paklausiu :

- Nenoriu jūsų varginti, bet man reikia paklausti vieno, na, gerai, daug dalykų, kurie padėtų išspręsti šias žmogžudystes. – Jie, tėvai, visi į mane atsisuka ir Semo mama taria :

- Klausk. – Aš įkvepiu ir jų paklausiu :

- Pradėkime nuo to ar jūs žinote kodėl žudomi žmonės? Nes man šiandien parašė žudikas ir pasakė, kad jūs turite žinoti atsakymą. – Tėvai pasidaro sutrikę ir aš suprantu, kad jie tikrai kažką žino apie tai.

- Na, tai tiesa, Karolina. Mes žinome kodėl žudomi žmonės. – Pradeda Katerinos mama. Po to pradeda kalbėti jos vyras :

- Papasakosime jums istoriją, gerai? – mes visi lintelime ir jis pradeda :