Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

15 skyrius. Mirti laidotuvėse.

- Karolina -

Liko viena savaitė ir trys dienos. Po vakar kas nutiko nesijaučiu žiauriai blogai, nes nemačiau lavono, o tai jau bent gerai. Anksčiau mes rasdavome lavonus, tačiau vakar taip nebuvo. Man vakar palyginus buvo nebloga diena neskaitant to, kad jei aš nebūčiau išsiskyrusi su Semu ir nebūtų miręs Flinas Mortas. Tačiau šiandien gali būti labai baisu, to jau pasimokiau, nes jei jam, tai yra jiems, žudikams, nepaklūsti arba nedarai taip kaip jie nori tai tu būni nubaustas, o vakar mes beveik jo visai neklausėme taigi šiandien jie mums gali duoti visai nemalonų atkirtį. Tiesą sakant, aš visai norėčiau nežinoti kas žudikai, bet labiau norėčiau žinoti jų motyvus. Nes kaip skaitau knygą juk visada yra įdomu, bent jau man, kodėl žudikas žudo. Šiandien Flino Morto ir jos žmonos laidotuvės taigi man su savo draugais teks ten eiti. Nenoriu ten būti, nes bus vien tik nepažįstami žmonės ir t.t. ( Beje, jei jau prakalbome apie laidotuves, tai, tiesą sakant, jose buvau tik dar du kartus : pirmasis mano tėvų, o antrasis kartas - mokytojai. ) Lovoje praguliu dar kokias penkias minutes ir išlipu tik tada, kai atsikelia mano buvęs, Semas. Jis man pasako ,, labas rytas ", o aš nenorėdama nieko sugadinti irgi jam pasakau tą patį, beje, kad jis pasisveikino mane tai labai nustebino, nors mes jau ir sutariame, bet vis tiek. Kaip galima jo nekęsti? Jis toks mielas ir šiaip, jis žiauriai draugiškas, tačiau nuo tada kai atsirado žudikas, jis vis labiau, stipriau, gal net dažniau, supyksta. Tai jį paveikė. Aš jo visai nekaltinu, nes klausimas toks : ko tai gali nepaveikti? Semas daugiau nieko nesakęs išeina iš čia. Kai jau galvoju, kad jau visi miega galiu persirengti, kalbant tarp mūsų labai tingiu eiti į kitą kambarį persirengti, atsikelia Katerina. Ji į mane pasižiūri ir nusišypso, o aš jai tuo pačiu atsakau. Keista, kad Simas dar neatsikėlė, nes jis visada atsikelia pirmas. Gal jam jau atsibodo keltis anksti? Kaip ir manau, visi keičiasi po tokių laikų. Staiga gaunu žinutę, kuri visą mano rytą sugadina, kai ją perskaitau. Joje parašyta : ,, Sveika Karolina. Kaip sekėsi vakar? Žinau, kad vakar nebuvo nieko baisaus, todėl šiandien reikės atsilyginti, ar ne? ". Norėčiau jį dabar pat nudėti, bet, gaila, nežinau kas jis ar ji. Nežinau kas mirs šiandien, bet galvoju, kad tai bus kažkas artimo mums. Na, bent jau aš taip manau, nes taip dažniausiai būna. Gal po šios savaitės jie mums atsiskleis? Cha, norėtumėt, greičiausiai, jie atsiskleis tik tada, kai bus mūsų vakarėlis. Šiandien yra antradienis, taigi tai visai gera diena, nes, dažniausiai, mano manymu, tai yra geriausia diena, būna mažiausiai pamokų, o jos nėra sudėtingos. Viską apmąsčiusi nusprendžiu, kad mes vis tiek ten, mokykloje, būsime ilgiau nei bet kas kitas iš mokinių, nes turime labai daug darbo, o vakar mes beveik nieko nespėjome, nes mirė Flino Morto žmona. Mane jau nervina, kad jie, žudikai, žudo nekaltus žmones, nes jie juk nori kankinti mus. O gal visi tie žmonės irgi kažkuo kalti? O gal ir ne? Nežinau, nes dabar labai sunku mąstyti apie tai, nes turiu ruoštis laidotuvėms, į kurias visai nenoriu eiti, bet mus su šeimomis pakvietė, tačiau aš turiu nuojautą, kad tai tik užuomina, kad mes ateitumėme ir mus ten kažkokie detektyvai ištirtų ar mes jų nenužudėme. Ši mintis mane suerzina ir aš jau tikrai neisiu į ten. ,, Galėtų atšaukti mūsų pakvietimus į ten " pagalvoju aš. Tik dabar suprantu, kad jau atsikėlusi su manimi šnekėjo Katerina, bet aš visai susimąsčiau ne apie ją ir pamiršau, kad ir ji čia. Kai ji nustoja kalbėti, pasakau ,, ką? ". Ji į mane piktai dėbteli, bet papasakoja, kad jiedu su Semu tapo pora. Kažkodėl tai manęs visai nestebina. Tegul jie daro ką nori, nes aš su juo jau nesame kartu taigi man jau tai visai nerūpi. O kodėl turėtų rūpėti? Juk aš pirma pasibučiavau su Simu. Nulipu žemyn. Mane pasitinka liūdni veidai. Noriu paklausti kas atsitiko, bet tėvai tiesiog atneša man dėžę su kažkuo sunkaus viduje. Jei ten vėl galva, tai aš apsivemsiu, nes jau kartą tai mačiau. Atidarau dėžę, o ten kai kas šlykščiau nei galva. Tai kažkieno organai. Mane suvimdo, tačiau dar nieko nevalgiau todėl, greičiausiai, nieko neišvemsiu. ,, Tai žiauru " pagalvoju aš, kai tėvai, Katerinos, nuima dėžę nuo stalo. Kodėl jie taip elgiasi? Kad mus pakankintų? Tačiau kai ką pastebėjau. To ko kiti nematė, nes jau būtų pasakę man. Tie organai buvo trupučiuką apdegę ir suraizgyti į vieną raidę. Mano pirmoji mintis tokia : šiandienos raidė ,, ž ", o antroji - citata ,, Kas meluoja dega pragare. ". Tai pildosi. Jie dėl kažko melavo. Bet dėl ko? Šiandien kažkas mirs, todėl, manau, kad ir tas žmogus meluoja. Manau, jiems atrodo, kad visi meluoja. Bet gal tai tiesa? Juk bent vieną kartą gyvenime žmogus turi pameluoti. Gal jie nori pravalyti bendruomenę nuo tokių žmonių, kurie meluoja kitiems? Gal tai jų tikslas? Staiga kai kas mane apkabina ir man pasako :