Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

16 skyrius. Pakaruolis.

- Karolina -

Atsikeliu ir mano pirma mintis yra tokia : liko tik viena savaitė ir dvi dienos. Jau trečiadienis. Šiandien dar viena nuobodi diena mokykloje. Kodėl sakau nuobodi? Nes dabar kiekvieną mielą dieną mokykloje vyksta viskas tas pats. Tačiau yra ir gera žinia. ,,Jūs esate išteisinti" taip mums pasakė ponas Lifas, kai mes nuėjome į jo kabinetą. Aš vis dar tuo negaliu patikėti, bet kartu ir negaliu patikėti, kad prieš Simo veidą nukrito Mendas. Jam turėtų būti sunku, ar ne? Man jo labai gaila. Pasižiūriu į visų savo draugų čiužinius (Po to įvykio mes šiandien miegojome visi kartu, nes labai bijojome.) ir pamatau, kad nėra savo lovoje Katerinos. Kur ji dingo? Tačiau man net nespėjus sugalvoti gero atsakymo, man į galvą šauna mintis, kuri mane labai išgąsdina: bet kas jį galėjo nužudyti jei visi svečiai buvo pirmajame auktše? Juk niekas ten negalėjo eiti. O gal galėjo? Gerai, bent tiek, kad dabar mes visi esame namuose ir niekas prie mūsų neprisikabinėja. Kelionė namo buvo sunkesnė nei kelionė į priekį. Tėvai vis dar negali to suprasti, o mes negalime jiems to paaiškinti, nes kitaip jie nukentės. Mes nieko jiems negalime sakyti. Beje, šios dienos raidė yra ,,i", o vakar dienos ,,ž". Tai jau mane nervina. Kodėl jie tai daro jei net patiems tai visai neįdomu? Kalbu tik apie raides, nes juk jie net mūsų su jomis nekankina, bet kita vertus, jie labai laikosi taisyklės ,,Nužudyti tiksliai, kai bus dvylikta valanda" ir tai mane dar labiau nervina. Kaip tai jiems neatsibosta? Žinoma, žudikams tai negai atsibosti, nes kitaip jie nebūtų žudikai. Man ateina žinutė nuo žudiko : ,,Gal jau jums laikas pasiduoti? Argi dar nematote ar nesuprantate, kad mūsų nugalėti neįmanoma? S.". Keista, kad jis kitaip parašė raidę ,,S". Išlipu iš lovos labai pavargusi. Paskui mane atsikelia, kaip visada Simas ir man kaip mat prašvietėja diena ir, žinoma, pats rytas. ,,Kaip laikaisi?" manęs jis paklausia. ,,Gerai. Kaip tu?" paklausiu jo, nes nenoriu sugadinti tos jaukios atmosferos. Na, gerai, gal ji ir nejauki, bet turiu omenyje, kad jis kuo ilgiau neišeitų iš šio sumauto kambario į apačią. Jis išsirenka rūbus ir išeina iš kambario man pasakęs, kad susitiksime apačioje. Tai labai taktiška iš jo pusės. Greitai apsirengiu ir nulipu į apačią. Belipdama į apačią dar prisimenu, kad mes esame penktadienį pakviesti į gimtadienį. ,,O ne!" pagalvoju aš, nes taip nenoriu nei ten būti, nei švęsti, nei iš viso ten važiuoti. Kas gali rengti vakarėlį vidurį žudynių? Na, iš tiesų, tai liko tik viena savaitė ir dvi dienos visos šitos nesąmonės, nes žudikai mums aiškiai pasakė, kad viskas baigisi per išleistuves. Kodėl būtent ta diena, o ne kita? ,,Aš per daug galvoju." nusprendžiu aš ir nulipu žemyn. Pasižiūriu į laikrodį ir pamatau, kad liko dvidešimt minučių, kai jau bus laikas eiti į mokyklą. Su manimi pasisveikina Katerina, kurios net nemačiau prieš tai, bet bent jau aikšu kodėl jos lova buvo tuščia. Mes greitai visi susikrauname daiktus ir išeiname į mokyklą, o kai jau būname visai šalia Katerina prieina prie manęs, kai jai atsakau ir man pasako :

- Žinai, aš čia pamąsčiau. Mendą galėjo nužudyti tik vienas iš svečių, ar ne? Tačiau iš mūsų mokyklos buvome tik jis ir mes keturiese. Kiti žmonės irgi nebuvo išėję. Tai kaip, po velnių, jiems tai pavyko? – tai labai logiškas pastebėjimas, nes žudikai yra iš mūsų mokyklos, tačiau iš jos ten beveik nieko nebuvo, o kitų žmonių, kurie neturėjo pakvietimo neįlaidžia. O gal jie tik pavėlavo? Tai būtų visai logiška, tiesa? Šias mintis išdėstau Katerinai, kuri man pritaria. Bet ši mirtis tikrai nebuvo pati baisiausia iš visų mano kada nors matytų mirčių. Mes pagaliau pasiekiame mokyklą, kurioje mes turime dirbti, kad vakarėlis būtų tobula, nes kitaip mums daugiau neteks daryti tokių vakarėlių. Mane tai užknisa. Kaip mes galime daryti visokiausius darbus, kai mus bando nužudyti išprotėję du psichiniai ligoniai ir žudo visus aplinkui? Vos tik mums visiems įėjus į mokyklą, mus pasitinka mokytoja Frangel. Tai vienintelė likusi lietuvių kalbos mokytoja. Bet ar tikrai? Juk dar liko pavaduotoja ir mūsų naujoji psichologė, kurios nelabai kas mėgsta mūsų mokykloje, nes ji per daug keista mums. Rimtai, kokia mokytoja ateina į pamoką visada nepavėlavusi nei minutės, tiksliau tariant, sekundžių tikslumu? Gal aš per daug mąstau.