Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

24 skyrius. Paskutinės diena.

- Karolina -

Paskutinė diena. Taip jos nekantravau ir pagaliau ji atėjo. Nors, tiesą sakant, kartais visai jos nelaukdavau ir galvodavau, kaip ją sustabdyti, tačiau dabar visiškai nesijaudinu. Atsikeliu iš lovos ir kai jau noriu apsirengti, man parašo, žinutę. ,,Pagaliau sulaukei, ar ne? Kaip jautiesi? Gal gerai, o gal jautiesi taip lyg būtum padariusi ką negero? Nebijok, šiandien vakare viskas pasibaigs." Jis man gali rašyti kiek tik nori, ir pati žinau, kad jie šiandien atskleis savo tapatybes. Tačiau kaip ir kur? Šie du klausimai mane labai suglumina. Jaučiuosi laiminga, kad viskas pasibaigs, tačiau kartu ir labai susirūpinus. Laiminga, nes daugiau nekentės žmonės, o susirūpinus, todėl, kad jei žudikai bus kažkas, ką aš labai mėgstu? Nuo pat pradžių man tai nedavė ramybės. Bet gana nerimauti. Netrukus atsikelia kiti mano draugai ir mes pradedame planuoti dieną.

- Gerai, pirma, aš su Karolina eisime išsirinkti kokios nors suknelės, kadangi žinote, kad turime kažkokiu gyvūnu apsirengti, ar ne? Aš jau žinau kuo apsirengsiu, bet man reikės ir tavo nuomonės, Karolina. Tada, kai išsirinksime sukneles ir žinosime, kuo norime būti, tada pasikviesime dizainerį, kuris mus papuoš kaip norime. Čia bus mūsų diena ir, žinoma, ateisime į vakarėlį, sužinosime žudikus ir juos pribaigsime, gerai? - man patiko jos visi sakiniai, ypač paskutinis.

- Aš sutinku, - pasakau. Katerina nusišypso ir aš tęsiu toliau, - o ką jūs darysite, Semai ir Simai? - jie sutrinka ir aš su Katerina susijuokiame. Semas man atsako :

- Mes darysime tą patį ką ir jūs, tačiau eisime kitur ir leisime pabūti jums dviejoms, gerai? - mes visi tylime, o tada iš niekur visi juokiamės. Ši diena pati geriausia. Kol kas. Mes visi apsirengiame ir nulipame į apačią. Jaučiuosi žiauriai laiminga. Tėvai, matosi, irgi jaučiasi laimingi, kad bent jau mes vieną dieną esame laimingi.

- Ką suplanavote šiandienai? - paklausia Katerinos mama.

- Na, - pradeda pasakoti Katerina, nes ji viską sugalvojo, - aš su Karolina eisime į parduotuvę išsirinkti suknelių ir pasisamdysime dizainerį, kuris mus padarys kokios norime tapti, argi ne šaunu? - paklausia įsiaudrinusi Katerina. Jos mama nusišypso ir pasako :

- Žinoma, kad šaunu, mes visi norime, kad ši diena būtų ypatinga. Pavalgykite ir eikite iš namų daryti ką tik norite. - Paragina mus jos mama. Mes valgome tyloje, todėl greitai suvalgome pusryčius, kurie būna labai sotūs, nes nevalgysime iki vakarėlio, ir greitai išeiname.

................................................................................................................................................................

- Katerina -

Jaučiuosi žiauriai laiminga, tačiau kartu ir ne, nes žudikai gali mus papjauti, tačiau jei jau mirsiu, tai noriu atrodyti gražiai. Visi jaučiamės laimingi. Tai matosi iš mūsų juokavimų ir kitokių veiksmų. Mes esame laimingi, nepaisant to, kad vos prieš kokias devynias valandas prieš Karolinos veidą išsitaškė Ema Valenger. Šiandien negalime liūdėti, šiandien mes tik džiaugsimės. Pagaliau priėjome vietą, kur yra labai daug parduotuvių, bet šios vietos geriausias privalumas tai, kad jei vienoje pusėje yra moterų parduotuvė, tai kitoje - vyrų, todėl mes galėsime vieni kitus matyti. Mes išsirenkame geriausią parduotuvę, nes abi norime atrodyti tobulai. Berniukai nueina į kitą pusę. Mes likome dviese. Atsisuku į Karoliną, kuri man šypsosi.

- Kas yra? - ji man atsako mieliausiu pasaulyje tonu :

- Žinai, aš čia pagalvojau, kad gal ir gerai, kad mes apsikeitėme poromis. Žinai, aš niekada nemėgau Semo. Aišku nesakau, kad jis nemielas, bet mane visada žavėjo Simo iškalbingumas. - Pasako Karolina. Aš jai pritariu, visapusiškai.