Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

13 skyrius. Neigimai ir darbai mokykloje.

- Karolina -

,, Liko viena savaitė ir penkios dienos. " taip pagalvoju aš, kai mes visi keturi būname prieš pat Helerį Lifą, kuris yra pats geriausias detektyvas visoje istorijoje. Jis išsprendė apie keturiasdešimt bylų taigi tai dar viena byla jo ilgoje istorijoje. Mes čia prabuvome aštuonias valandas, todėl dabar yra lygiai aštuonios. Aštuonios valandos praėjo nuo mūsų pavaduotojos, ponios Kelmen mirties. Beje aš asmeniškai,nemanau, kad jis suvokia, kad tai gali būti jo paskutinė byla, nes jis net nenutuokia į kokį mėšlą veliasi. Nemanau, kad jis išvis suvokia, kad gali mirti. Heleris Lifas raudonais garbanotais plaukais, pailgu veidu, rudomis akimis, apsirengęs žaliomis kelnėmis, baltais marškinėliais ir juodu švarku. Jis pasikvepinęs saldžiais kvepalais, žinau tai, nes užuodžiu juos iš čia nors sėdžiu nuo jo kokius tris metrus. Jis į mus pasižiūri, o mes į jį, tačiau niekas nieko nesako. Visi tylime ir ta tyla tikrai nėra draugiška, ji, verčiau, atrodo, tokia, kad gali net baisu pasidaryti. Heleris Lifas staiga prabyla :

- Taigi, šiandien mes susirinkome aptarti ponios Kelmen mirties. Neužtruksime labai daug, nes ir aš turiu daug darbo ir, manau, kad ir jūs turite daug darbo. - Kai jis tai pasakė tik tada prisimenu, kad reikia viską paruošti šventei. Taigi reikia ilgai čia neužtrukti, todėl jam pasakau :

- Mes niekuo čia nedėti, nes mes sužinojome, kad gali mirti pavaduotoja, todėl nubėgome į mokyklą ir radome ją jau mirusią. Prašau, patikėkite mumis. - pasakau jam šią situaciją. Ponas Lifas tik nusišypso ir pasako :

- Žinau, kad jūs nemeluojate panele, nes pats mačiau įrašus, kaip jūs desperatiškai bandote ją surasti. - Tik dabar pagalvojau, kad tai tiesa, nes jie turėjo tai padaryti, o aš kaip kvailė jiems čia viską papasakojau. Nusivyliau savimi, nes dabar jie gali pradėti klausinėti, kaip mums tai pavyko. Heleris Lifas atsisėda į savo kėde, tada atsisuka į mus ir mums praneša naujieną, kad galime eiti, bet aš, prieš išeidama, atsisuku į jį ir jam pasakau :

- Jūs net nenutuokiate į kur įsivėlėte. - Jis nusišypso jam netinkančia šypsena, o aš išeinu iš nuovados. Vos tik man išėjus mano draugai man pasako :

- Šiandien reikia surasti kitą raidę, tačiau mes ją jau žinome. - Nustembu iš kur jie sužinojo, tačiau noriu sužinoti raidę.

- Tai raidė ,, A ". Ji buvo visur paryškinta ant jo taurių parašytų žodžių.

- Gerai, - pasakau aš, nes nieko geresnio negaliu sugalvoti. Mes jau būname prie mokyklos, kai man kažkas paskambina. Atsiliepiu kažkam.

- Klausau? - man atsako labai pažįstamas balsas :

- Kas meluoja dega dega, kas meluoja skaudžiai miršta. Tačiau kas sako tiesą dega dar baisiau ir miršta skaudžiau. - Pokalbis baigiasi. Nieko nesupratau, tačiau kartu ir supratau. Semas irgi gavo tokią pačią arba panašią žinutę. O gal ne? Gal ten buvo įspėjimas, kad...? O Dieve, jis nebuvo pilnai atėjęs į vakarėlį, o tik į pabaigą, tačiau greitai dingo ir vėl pasirodė tik tada kai buvo nužudytas naujokas. Dabar Semas įtartiniaučias iš mūsų visų. Reikia apsimesti, kad nieko nenutiko, nes kitaip jis supras ir mus nužudys. ,, Visi meluoja, tačiau kiekvieno žmogaus paslaptys vis baisesnės, o tų žmonių, kuriais pasitiki, būna baisiausios. ". Prisiminiau šiuos žodžius, nes neseniai žiūrėjau filmą, kuris buvo labai panašus į šį. Gal Semas tikrai žudikas? Juk jis ir sugalvojo, kad jie lauks kol baigsis šie metai ir tik tada pasirodys. Tačiau reikia priminti, kad tas vakarėlis tik praneš, kad liko viena diena iki mokslų metų pabaigos. Reikės man dar pasakyti kalbą žmonėms, o aš dar jos net nepasirašiau. Man galas. ,, Kokia aš savanaudė. Žmonės miršta, o aš galvoju apie sumautą kalbą " pagalvoju taip apie save, kai žengiu pro mokyklos duris. Šiandien sekmadienis, todėl aš nesuprantu kodėl mes į mokyklą einame sekmadienį. Žinau tik tiek, kad mums bus užsiėmimas tris valandas. Gal tai ir gerai, bet, turiu omenyje, ką pavaduotoja veikė šeštadienį mokykloje? Juk tai net ne jos darbo diena. Bet staiga prisimenu, kad ji mums skundėsi, tiksliau mano klasei, kad jai reikės eiti šeštadienį į mokyklą. Taigi žudikas turi būti, o gal privalo būti, bet kuris mokinys iš 10a, b, c ir d klasių. Kaip įmanoma surasti du žudikus iš kokio šimto žmonių? Pasirinko gerą klasę, nes dažniausiai dešimtokų būna daugiausiai. Tačiau man nuo pat pradžių buvo įdomus žudikų pasirinkimas. Tie žmonės, kurie mirė visiškai neturėjo bendro vieni su kitais. Kodėl jie? Suskamba skambutis, kuris kviečia į pamoką, o gal reikėtų sakyti į trijų valandų paskaitą apie kažką neįdomaus. Prie mūsų prieina nauja psichologė ir mums pasako :