Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

2 skyrius. Žudiko ženklas

Karolina

Ponia Strekel – fizikos mokytoja. Antradienį mūsų pamokos sekos tokios: pirma – istorija, antra – matematika, po jos – chemija (noriu paminėti, kad matematiką ir chemiją dėsto ta pati mokytoja). Ketvirta pamoka – lietuvių, penkta vėl lietuvių, šešta – matematika, septinta – anglų, o paskutinė, aštunta, geografija. Šiandien Katerina atrodė liūdnai, nors ir taip aišku, kodėl. Ji buvo apsirengusi rožiniu megztuku ir džinsais, kurie puikiai derėjo prie megztuko. Simas, kaip visada, vilkėjo savo žiauriai mielą treningą ir džinsus, ir atrodė kaip visi kiti. Visi buvo nuliūdę, verkė, net tie vaikinai, kurie paprastai neverkia, verkė – niekas nesitikėjo tokios tragedijos. Bet Semas buvo vienintelis, kuris atrodė, kad nesigaili dėl to, kas nutiko. Kodėl? Jo nebuvo vakarėlyje – jis pasirodė tik tada, kai buvo nužudytas naujokas. Kodėl Semas pasirodė būtent tada? Kur jis buvo ir ką veikė? Galėjau mąstyti apie tai ir toliau, bet mano mintis nutraukė telefono garsas. Tikriausiai mama parašė, paklausė, ar man viskas gerai. Pasižiūrėjau į telefoną, o ten buvo tokia žinutė: „Saimonas melavo, todėl numirė. Dabar jūsų eilė. – S."

Kas tas Saimonas? Bet svarbiau, kas parašė šią žinutę?

Į klasę įėjo ponia Strekel ir pasakė:

– Labas rytas, mokiniai, kaip jums sekasi?

– Visiems gerai, – atsakėme visi tuo pačiu metu.

– Na, tada pradėkime pamoką, – tarė ji, vis dar su ta keista šypsena. Atrodė, kad ji net nepastebėjo vakar įvykusių baisių naujienų.

– Šiandien prisiminsime pirmąjį Izaoko Niutono, žymaus fiziko ir matematikos genijaus, pirmąjį dėsnį. Bet klausimas: ar kas nors iš čia esančių žino, kiek iš viso jis sukūrė dėsnių?

– Tris, ponia Strekel, – pasakė Katerina.

– Labai gerai, Katerina, – pagyrė ją mokytoja. Tada ji įjungė projektorių ir pradėjo dėstyti. Liko tik dešimt minučių pamokos, kai staiga pasileido filmukas. Visi pradėjo juoktis, tačiau tuoj pat juokai nutilo...

Katerina

Mes visi pradėjome juoktis, aš taip pat, tačiau, kai išgirdome klyksmą, juokai nutrūko. Tas klyksmas buvo iš filmuko, nufilmuoto praeitą vakarą. Ten klykė naujokas. Žinutė atėjo į mano telefoną su žodžiais: „Visi melagiai dega pragare, tu irgi degsi. – S." Kas tas „S"? Ar tai Semas? Simas? Kuo daugiau galvojau, tuo blogiau tapo.

– Kas taip pasielgė? Tuoj pat išjunkite šį filmą, arba iškviesiu direktorių, – suriko ponia Strekel. Filmas dingo taip pat greitai, kaip ir atsirado. Ar gali būti, kad vienas iš klasiokų yra žudikas?

Pamoka baigėsi. Ėjau koridoriumi viena, nes Semas, Simas ir Karolina jau buvo nuėję pas matematikos mokytoją, ponią Frenč. Ji tikrai geriausia mokytoja iš visų – visada mato geriausią versiją kiekviename žmoguje. Pamačiau Folderį su Dinu ir Mendu. Jie visada manė, kad yra patys išmintingiausi, nors buvo tikri kvailiai. Tai tiesa.

– Sveika, Katerina, kaip tau vakar vakarėlis? Patiko? Man labiausiai ta dalis, kai naujokas buvo subadytas, – pasakė Folderis, nusišypsojęs.

– O man patiktų ta dalis, kai aš subadyčiau tave, mulki! – mane užstojo Karolina.

– Ačiū, – tariau aš.

– Eime į klasę, manęs ten laukia Simonas, Džeksonas ir Mikaelis, – pasakė Karolina.

– Gerai, eime, – atsakiau. Mes ėjome kuo toliau nuo tų prakeiktų šunsnukių. Niekada jų nemėgau.

Simas

Pamoka prasidėjo. Ponia Frenč paėmė mėgintuvėlį ir įpylė vandens. Tada pasiėmė natrį ir atpjovė jo gabalėlį.

– Gal kas nors prisimena šarminių metalų bent vieną savybę? – paklausė ji.

– Jie minkšti, tiesa? – pasakiau aš.

– Nuostabu, pone Semai, – apsidžiaugė mokytoja.

– Taigi, kaip prisimenate, šarminiai metalai yra IA grupėje. Prisiminkite tai, – tarė ji ir įmetė gabaliuką į vandenį. Gabaliukas pradėjo burbuliuoti, ir užgimė garsas. Tada ji uždegė ir buvo mažas sprogimo garsas.

– O dabar aš įpilsiu skysčio, kuris jį nudažys rausva spalva, – pasakė ponia Frenč, įpilant skysčio į mėgintuvėlį, ir natrio gabaliukas nusidažė.

– Na, jau skambutis, galite eiti, – pasakė mokytoja.

- Simas -

Mokykla išpuošta labai daug visokiausių nuotraukų. Mes, kaip ir visi kiti, buvome apstulbę nuo grožio, kurį pamatėme. Tai tiesiog nuostabu. Žinutė, nuo mamos : ,,Kaip laikaisi? Ar viskas gerai? " rašė mama. Atsakiau, kad man viskas gerai. Vėl žinutė : ,,Labas ar pasiruošęs pamatyti daug kraujo? - S - ". Jaučiu kaip mano oda pašiurpsta. Man pasidaro bloga, noriu vemti, bet žinau, kad man nepavyks, telefonas iškrenta iš rankų, bet man tai nesvarbu. Karolina paima mano telefoną ir paklausia :

- Tau igri rašinėja ,,S"? - paklausia

- Taip, nežinojau, kad ir tau tas pats, todėl nesakiau. - Pasakau tiesiog paprastai ir nuėjau. Jaučiu kaip jie į mane žiūri, bet nenoriu kalbėti turiu išsiaiškinti kas mirs, nors ir teks meluoti net savo geriausiems draugams. Jie negali to sužinoti, negali. Šiandien mums tokios pamokos : 1. Matematika; 2. Anglų; 3. Chemija; 4. Istorija; 5 ir 6. Lietuvių; 7. Kūno kultūra; 8. Ir vėl matematika. Aštuonios lygiai. Skambutis. Bet jis ne mokyklos, o mano. Pasižiūriu - nepažįstamas numeris. Nors tai nepažįstamas numeris vistiek atsiliepiu.

- Klausau? - paklausiu, bet niekas neatsako.

- Klausau? Ar kažkas man skambino? - nieko. Jau norėjau padėti ragelį, bet išgirdau. Balsą.

- Mane kažkas seka. Jis turi peilį. Jis bėga į mane... ne... prašau... nereikia! - telefonas sudūžta ir tik tada supratau kas tai. Tai pokalbis iš tos nakties. Bet su kuo jis kalbėjo? Gal su kokiu nors draugu, bet nemanau.

- Simai, nerandate kabineto? - paklausė manęs pavaduotoja.

- Ne, man dabar matematika. O štai ir jis. Iki! - uždarau duris ir atsisuku į mokytoja. Pasakau, kad atsiprašau. Nepaaiškinu, kodėl vėluoju. Atsisėdau šalia Kler. Mokytoja toliau aiškina, kas bus rytojaus teste. Aišku, kad gausiu 5, kaip visada. Tai mane erzina, nes noriu mokėti matematiką, bet, deja, testai to neleidžia. Mokytoja Frenč toliau aiškina kokios bus sunkumo užduotys ir kad galėsime pasirinkti variantus a), b) arba c). A - maksimum 8, b - maksimum 9, o c - 10. Tai man labai patinka, nes visada renkuosi a variantus. Kartojimo užduotys, atsiverčiu puslapį. Bet tai ką pamatau lieku šokiruotas. Ant viso lapo parašytas žodis ,, Melagis ", bet tai ne tušinukas, o kraujas. Vėl noriu vemti, bet tik greit užverčiu knygą, kad niekas nepamatytų.

- Mokytoja, man reikia į tualetą. - pasakiau aš per greitai.

- Gerai, tik greitai, nes kitaip bus bėdos tiek man, tiek tau, taigi prašau, kad neužtruktum. Supratai?

- Taip, supratau, ponia Frenč, - pasakau aš. Einu į tualetą greičiau nei tikiuosi, nes tikrai apsivemsiu. Atidarau duris. Greitai nubėgu į kabiną ir ten bandau vemti. Girdžiu kažkas atidarė duris. Man nesvarbu. Išsivemti neišėjo. Išeinu iš kabinos. Dūris. Jaučiu kaip peilio ašmenys man įsmigo į pilvą. Pradedu rėkti. Susmunku ant grindų. Matau, kad bėga kraujas. Bandau eiti, bet tada kitas smūgis tiesiai į nugarą. Verkiu ir kartu rėkiu, nes tikiuosi, kad kažkas ateis manęs išgelbėti. Bet pats bandau šliaužti link durų, bet vis dar jaučiu kraujo skonį burnoje. Žudikas priartėjo prie manęs ir davė su peiliu į šoną. Jis atsuko mane ant nugaros. Tada jis vėl smogė, tačiau kaip idiotas pakišai ranką ir peilis man ją pradūrė kiaurai. Tada aš sukaupiau jėgas ir spyriau jam. Žudikas nukrito ir trenkė galvą į kriauklę. Bet netrukus vėl atsistojo, pasiėmė nukritusį peilį ir užsimojo...

................................................................................................................................................................