Paslaptis po šypsenomis (Atnaujinta versija)

4 skyrius. 24 liko.

- Karolina -

Aš bėgu į namus ir klausausi muzikos. Aš verkiu, man labai gaila dėl to ką pasakiau Simui. Jis turbūt manęs dabar nekenčia. Aš pati dabar savęs nekenčiu, nes man tikrai graudu, kad apkaltinau savo geriausią draugą žudiku. Kai grįžtu namo suprantu, kad esu žiauriai pavargusi ir beprotiškai noriu miego. Bet ateina žinutė, kuri mano miegus kaip mat nutraukia : ,,Aną kartą miegojai, mirė mokytoja, bet jei užmigsi dabar - mirsi tau artimas žmogus. - S -". Ši žinutė mane priverčia pagalvoti ką jautė mano mokytoja kai ją pjaustė. Apie ką galvojo? Gal apie... o gal ji?.. Staiga mane apima nuojauta, apie kurią net nepagalvojau, nes neturėjau laiko. Gal mokytoja sužinojo kas jis toks? Suprantu, kad jis (turiu omenyje žudiką) filmuoja aukas. Bet kodėl jis nefilmavo mokytojos mirties? Gal neturėjo laiko? Žinutė nuo ,,S". ,, Štai, kaip ji mirė". Filmukas : pirma nieko keista, bet paskui kažkas pasirodo prie mokytojos ir pradeda ją badyti. Po kelių sekundžių kažkas ją paima ir išmeta pro langą. Aš tiesiog verkiu į tai žiūrėdama. Kodėl ji? Aišku, žinau atsakymą, bet vis tiek. Ji buvo tiesiog mokytoja. Bet jei ji žinojo kas žudikas tai kodėl ji nepaskambino niekam? Juk galėjo. O gal paskambino, tik tas žmogus jau negyvas? Gerai turiu kažkaip užmigti, nors ir kiek tai kainuotų jėgų.

'''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''"""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""

Atsikėliau ryte. Buvo be dešimt aštuonios. Norėjau miego žiauriai, bet turėjau keltis. Į mano kambarį atėjo mama.

- Mieloji, ar gerai jautiesi? - paklausia ji.

- Taip, o kas?

- Nieko nieko, tik šiaip domiuosi, - ji tai pasakė su širdgėla. Kažkas nutiko tikrai negerai. Kažkas, kas mamą privertė nusiminti. 

- Kas atsitiko? Mama? - klausiu jos jau sunerimusi.

- Na, kaip tau tai pasakyti... Ach... Aš nežinau. Tiesiog yra raštelis, čia rasi viską, ko mums reikia. Ten parašyta : ,,Aš tave įspėjau, kale, bet tu manęs neklausiai, todėl tavo tėvas - miręs. Gali kaltinti tik save ir tu tai žinai. - S-". Mane apima pykčio banga. Aš tiesiog negaliu atsistoti ant kojų, kalbėti, bet turiu eiti į mokyklą, nes kitaip visiems pasirodys keista jei neisiu. Todėl vos atsikeliu iš lovos ir išeinu į mokyklą. Einu takeliu grįstu asfaltu. Staiga pamatau Kateriną su Simu. Prieinu prie jų.

- Kaip sekėsi miegoti? - paklausiu, nes nenoriu kalbėti pirma.

- Aš gerai, bet... - Simas nustoja kalbėti kai pažiūri į Kateriną. Suprantu, kad kažkas jai negerai, todėl paklausiu šį kartą jos.

- Katerina, kas tau?

- Nieko, man viskas gerai, Simai gal gali trumpai paeiti į šoną, nes man reikia pasikalbėti tik su Karolina. Gerai? - ji pasakė taip, kad jis sutinka iš karto.

- Na, tai visų pirma, noriu pasakyti, kad mes turime parašyti du rašinėlius iki metų pabaigos, kurie yra apie : ,,Ar kiekvienas žmogus skirtingas?" ir ,,Ar yra tobulų žmonių?". Antra, man parašė ,,S". Jo žinutė buvo tokia, kad šiandien mirs du vaikinai. Keista, tiesa? - klausia ji.

- Taip, keista, bet du rašinėliai jau per daug. - sakau Katerinai, bet panašu, kad ji žiūri kažkur kitur. Pasisuku į ten ir ten, prie mokyklos, mūsų geografijos mokytojos lavonas... Kas čia vyksta? To tikrai norėčiau paklausti savo draugų, bet dabar tikrai ne metas tai daryti. 

...............................................................................................................................................................

- Katerina -

Aš tiesiog žiūriu į ten ir matau negyvą supjaustytą mokytoją. Man pasidaro silpna, negaliu kvėpuoti, nes trūksta oro. Net negaliu įkvėpti. Kas tai padarė? Kodėl ji? Kokia žudiko taktika? Prie mūsų prieina šerifas Keleheris. Kodėl visada mes? Argi negali kabinėtis prie kitų?