Killer // Z.M ✔️

2 Dalis

Atsimerkiau.Buvo šviesu,tai privertė vėl mane užsimerkt.Vieną akimirką pagalvojau, kad tai buvo sapnas,tačiau aš nebuvau savo lovoje.Atsisėdus apsižvalgiau.Buvau kažkieno kambaryje.Kodėl aš negalėjau tiesiog numirt. Dabar aš esu patogioje lovoje ir nesurišta,tačiau tai neilgai truks,tikriausiai aš tuoj vėl būsiu surišta,o galbūt,blogiau - išprievartauta.Išlipau iš lovos ir darkart peržvelgiau kambarį.Prieš save pamačiau duris,bent jau maniau, ar tikėjausi, jog tai bus vonia.Atsargiai palenkiau durų rankeną ir įžengiau į baltą aplinką.Dėjau maža žingsnį į priekį.Šone suradau jungiklį.Priėjau prie kriauklės,atsisukdamas šalto vandens srovę.Jaučiausi kaip lavonas.Į delnus pasėmiau vandens ir sudrėkinau juo veidą. Tuomet jį nusivaliau į šalia kabantį rankšluostį.Vėl pažvelgiau į veidrodį ir atrodė, kad širdis iš krūtinės iššoks.Už manęs stovėjo juodaplaukis vaikinas.Atšokau nuo kriauklės ir apsisukau.Norėjau prasižiot,bet iš burnos neišėjo joks žodis.Iš akių pasruvo ašaros.Norėjau, o galbūt bandžiau prasmukt pro jį,bet man neišėjo.Buvau priremta prie sienos.Bandžiau pastūmt jį toliau nuo savęs, bet jis buvo per stiprus.
- Ramiai. Juk nenorim, kad vėl ištiktų tave panikos priepolis - prakalbo vaikinas.Mano lūpa virpėjo ir jaučiau, kaip akyse vėl kaupiasi ašaros.Aš jo bijojau. Ypač, kaip jis yra taip arti.
- Kodėl aš čia? Aš nieko nepadariau - sušnabždėjau.
- Tu čia, nes aš taip norėjau - atsakė kimiu balsu.Laikiau nusukta veida į šona ir buvau užsimerkus,bijojau net pažvelgt į jį.
- Atsisuk - paliepė,bet to nepadariau.
- Jeigu,aš sakau atsisukt tai ir reik padaryt.Turi manęs klausyt,kitaip bus pasekmės - suurzgė, o tuomet paėmes už smakro atsuko į save.
- Supratai?
- Taip - nurijau seiles.
- Kaip matau jau viskas gerai, grįši kur seniau buvai.Ir, jog tave gaivinau buvo pirmas ir paskutinis kartas,jeigu vėl prasidės panikos priepolis,net nesivarginsiu gaivinęs. Mieliau stėbėsiu, kaip besikaninančiai dūsti - pagrasino.Aš tik linktelėjau.
- Tik pir-miau gali-ma - sumikčiojau ir silpnai galva mostelėjau į tualetą.
- Turi minutę - pasakė ir išėjo.Greit užrakinau duris.Atlikus reikalą,priėjau prie durų ir atrakinau jas.Lėtai atidariau duris ir apsižvalgiau aplink kambarį,vaikinas sėdėjo ant lovos.Jis tik atsistojo ir atidaręs kambario duris išėjo.Manau jis norėjo, jog sekčiau jį,taip ir padariau.Atidarius duris išėjau,mačiau jį einant koridorium.Patraukiau paskui jį.Nežianu kodėl, bet jis net į mane nežvilgčiojo ar einu paskui jį.Juk laisvai galiu bandyt pabėgt.Galbūt tai išbandymas? Jis nori pažiūrėt ar spruksiu.Lėtais žingsniais sekiau jį.Bandžiau atsispirt norui bėgti visai į priešingą pusę,bet pagalvojus kas manęs laukia jeigu būsiu pagauta. Net šiurpas nukrato.Jis be gailesčio suspardytų mane,kaip tą mergina.Arba netgi blogiau, iš karto nužudytų. Geriau nerizikuosiu.
Žingsnis po žingsnio ėjau koridorium.Šviesios sienos davė šiokį tokį jaukumą.Mano kūnas virpėjo iš baimės.Vaikinas sustojo prie durų ir atsisuko į mane.Kraupiai nusišypsodamas.
-O tu protinga - tarė kada priėjau prie jo.Jis atrakino duris ir įstūmė mane.Tai ta pati vieta, kurioj atsibudau.Čiupęs mane už alkūnės nuvėdė prie to pačio stulpo, prie kurio buvau pririšta.Iš kažkur ištraukė grandines ir jas pritvirtino prie mano kojų.Atsisėdau ir atsirėmiau į stulpą.Tą patį padarė ir su Tia ir dar viena mergina šalia jos. Po to sekė kitos.
-Pss,Tia? - tyliai pašaukiau ją.
-Mhm?
-Ką jis daro? - paklausiau
-Na, juk jis turi mus pamaitint - atsakė.
Stėbėjau merginą, kuri nesileido prisegama savo kojų.Ji įspyrė maniakui į veida.Privertė susiraukt iš žiaurumo,kai maniakas trenkė merginai į veida iš kumščio. Ši iškart atsijungė.Kraupu.Kaip jis gali taip negailestingai elgtis su merginom? Visas prisegęs, pradėjo atrišinėt virves.Stėbėjau kaip atsitūpė prie Tia'os ir pradėjo atrišinėt jos pančius.Baigęs pažvelgė į mane ir išėjo.
-Vargšė mergina - tyliai sumurmėjau.Jai nebuvo daugiau negu man.Jis tikrai nenormalus,tvirkinantis penkiolikmetes paugles ir po to jas nužudantis.
-Ar jis tau darė kažką? - paklausė Tia.
-Ne - atsakiau - O ką?
-Keistą, maniau čia grįžusi po paros laiko bus bent mėlynė ant žando. Tiesą sakant tai keista, kad tu grįžai sveika ir neišprievartauta - pareiškė.
-Iš tiesų džiaugiuosi. Nežinau kaip gyvenčiau jeigu bučiau išprievartauta,visgi man tik penkiolika nesenai suėjo - atsidusau.
-Delise,tai greit įvyks,nenoriu tavęs gąsdint,tačiau jam nusišikt ant mūsų,čia jo žaidimas ir taisyklės,mes tik jo žaisliukai.Man tik šešioliką, tačiau esu išprievartauta daugiau kartų negu manai. Toks mūsų likimas.
-To nei viena nenusipelnė - sumurmėjau labai tyliai.Tia atsistojo ir pradėjo vaikštinėt kiek grandinės leido.
Kitos taip pat nedrąsiai atsistojo.Jos bijojo.Brunetė bandė nusiimt tvirtas grandines,tikėdamasi, kad pabėgs.Priėjau prie užkalto lango ir dar su grotom.Tarpais buvo plyšelių pro kuriuos skverbėsi saulės spinduliai.Spėju, jog tai bus apleistas pastatas.Pabandžiau pajudint grotas,tačiau jos buvo tvirtos.Jaučiau svorį ant savo kojų prieidama arčiau merginos, kuri verkė ir atrodo neketino stotis.Grandinės nebuvo ilgos tačiau pakankamo ilgio, jog kažkur toliau nueitum nei trys metrai.Nors šiokia tokia laisvę teikia.Atsitūpiau šalia blondinukės,kuri buvo šalia Tia stulpo.Kitų nebūčiau pasiekus.
-Ei,viskas bus gerai,mes visos pabėgsim iš čia - bandžiau ramint mergina.
Ji pakėlė savo nuverkta veida ir pažvelgė į mane.Nustebau supratus, jog tai... Tai mano kaimynė su kuria buvom draugės.
-Leah? - Apkabinau ją ir švelniai glosčiau jos plaukus.
-Delise,kas čia vyksta? Ar mes...? Pagrobtos?
-Šhh,nusiramink.Greit busim namie ir viskas bus gerai.
-Kaip tu gali taip ramiai reguot, kad esi pagrobta? Nebus viskas gerai - Atsitraukė nuo manęs ji ir atsistojo.Priėjo prie lango ir beviltiškai bandė krutint grotas.
-Bandžiau, jos tvirtos, geriau pataupyk jėgas - Pasakiau jai.
-Tai negali būt tiesa, tai tik sapnas, tai tik sapnas - Kartojo vis ji. - Dar vakar sėdėjau namie su tėvais ir žiūrėjau televizorių,o dabar aš čia,tai tik blogas sapnas.
-Nusiramink - Uždėjau ranka ant jos peties.
-Atstok - Nusipurtė mano ranka ji.Norėjau vėl kažka sakyti, tačiau mane nutraukė Tia.
-Palik ją.Jai viskas bus gerai,kol kas.
-Ji mano draugė ir... I-r... - Nebeturėjau ką pasakyt, tad suklupau.Mano keliai susitrenkė su kietom grindim.Pakėliau savo ašarotas akis į žmogų, kuris įėjo pro duris su padeklu ir, kurį padėjo prie pirmo stulpo. Tai buvo man.
-Tu menkystą! Kas manai tu esąs? Atsiriši mane antraip į policija paduosiu tave! - Pradėjo šaukt mergina.Tačiau vaikina į tai neregavo.
-Tikriausiai nesupratai manęs.Aš esu Grace Trainor įžimus Londono modelis ir reikalauju atrišt mane! Nenorėk problemų su manim ir mano šeima, aš tave į teismą paduosiu! - Toliau rėkė mergina ir kuo toliau ji šitaip elgsis, manau, tuo blogiau jai bus.
-Užčiaupk savo burnytę ir nustok man grasinti,kol neigrūdau kai ko - Suurzgė juodaplaukis.
-Jeigu dar nesupratai galiu pakartot.Esu Grace Tainor garsi Lon... - Mergina buvo nutraukta.
-O aš manau, kad tai tu manęs nusupratai ir antrą karta aš tau nekartosiu - Vėl suurzgė juodaplaukis ir pradėjo eit link jos, tačiau jį sustabdžiau suimdama jam už kojos.
-Palik ją ramybei.

Noriu nuomonių.