Killer // Z.M ✔️

33 Dalis

Zayn ilgai mane glamonėjo ir tai kėlė šlykštulį. Vos jam menkai atsitraukus imdavau spurdėti, bet jis buvo per daug stiprus. Mano skruostais jau bėgo ašaros, o aš vis dar bandžiau tam pasipriešinti. Zayn atsitraukė nuo manęs, tačiau laikė tvirtai suėmęs rankas. Bandžiau jam įspirti į tarpkojį, tačiau man nepavyko. Jis vedėsi mane link mano lovos ir į ją pastūmė. Zayn greitai užgulė mane. Verkiau pasikūkčiodama, o jam tai nerūpėjo. Koks malonumas jam dulkintis, kai mergina to nenori? Jo rankos lankstė po visą mano kūną. Netrukus jis pats ėmė nusirenginėti. Jaučiau kylančia paniką savo kūne. Man pradėjo po truputį trūkti oro ir aš žinojau, kad mane ištiks panikos priepolis, jeigu tai nesiliaus. Nesistengiau savęs raminti, norėjau, kad tai įvyktų. Jau geriau mirsiu nei būsiu prievartaujama. Galiausiai pradėjau garsiai kvėpuoti, kai beveik nebegalėjau įkvėpti oro. Susmukau po jo kūnų, nebeturėdama jėgų pasipriešinti. Zayn pakėlęs akis iki manęs, menkai susiraukė. Netrukus jo veido išraiska tapo rimta ir tuo pačiu pikta.
-To ir tikėjausi - Išgirdau jo balsą, kuris skambėjo piktai. - Bet žinai, dar nesu tas, kuris tvirkina lavonus.
Zayn trumpam kažkur dingo, o tuomet paėmė mane ant rankų ir išnešė pro pradarytas kambario duris. Nuo oro trūkumo man sukosi galva ir aš nebesiorentavau kur esu. Pajaučiau tik šaltį, kai užsimerkiau.

Šaltas oro dvelksmas pūstelėjo man į veidą ir aš prasimerkiau. Jaučiau, kad kažkas mane laiko. Mano plaučiai vėl galėjo normaliai gauti gryno oro ir aš supratau, jog vėl nemiriau. Kiek pasimuisčiau ir pakėliau akis į dangų, kuris buvo nusėtas žvaigždėmis. Buvo tylu ir ramu.
-Nežinau ką su tavim daryti. Praktiškai esi man bevertė, nes kai tik ką nors norisi daryt rimtesnio, tave ištinka tie suknisti panikos priepoliai. Visada išsisuki, bet aš sugalvosiu ką nors. O jeigu ne, tuomet teks atsikratyti tavimi - Kalbėjo Zayn. Patraukiau jo rankas nuo savęs ir atsitraukiau per porą metrų. Man vis dar buvo silpna ir aš nelabai pajėgiau atsistoti. Likau sedėti ant šaltos žemės ir stebėti Zayn tamsų siluetą.
-Ką dabar darysi? - Tyliai paklausiau.
-Dabar tai nieko, nes nieko neįmanoma su tavim padaryti. Tai nesąžininga kitų atžvilgiu, bet taip jau yra, kad esi nieko verta - Atsakė gan ramiu balsu. Mane žeidė jo žodžiai, tačiau šių priepolių nebūtų, jeigu jis nebūtų manęs pagrobęs ir nenaudotų prieš mane prievartos. Seniau jie labai retai ištikdavo, o čionais daug dažniau ir viskas per jį. Jie gelbėja mane, bet jeigu Zayn rimtai norės man ką nors padarytis - jis taip ir padarys, rasdamas išeitį. Po šio karto aš rimtai bijau jo veiksmų. Noriu, kad Cayden sugrįžtų ir bent kažkuo mums visoms pagelbėtų. Mačiau kaip Zayn prisidega cigarete, o po to išpūčia dūmus. Jaučiau jo žvilgsnį įsmeigta į save ir tai buvo nemalonu. Apsižvalgiau tolumoje nematydama nieko, apart tamsos. Tiktai iš namų sklido menka šviesa ir šiek tiek apšvietė kiemo.
-Nori pabėgti jau? - Staiga paklausė.
-Ne - Kiek sumikčiojau.
-Užteks čia sedėti. Eik į vidų - Griežtai tarė ir aš lėtai pakilau nuo žemės. Iš lėto grįžau į vidų, o Zayn vis dar sedėjoc savo vietoje. Pakilau laiptais į viršų ir netrukus atsidūriau savo kambaryje. Lova buvo sujaukta, o pačiai nuo šio kambario pykino. Prisiminimai greit grįžo ir aš pajaučiau ašaras akyse. Buvau taip arti išprievartavimo ir jau maniau, kad tai tikrai įvyks. Žinau, kad taip lengvai neišsisuksiu, bet nežinau ką daryti toliau. Esu per silpna jam pasipriešinti. Galiu bandyti bėgti, tačiau, jeigu man nepavyks - aš mirus. Noriu iš čia pabėgti, bet negaliu. Per daug esu stebima ir čia tik miškas, kuris tikrai didelis.
Atsisėdau ant žemės ir atsirėmiau į sieną, priešais duris. Leidau sau verkti ir apgalvoti tolimesnius savo veiksmus. Šiuo metu man reikėjo apkabinimo iš artimo žmogaus, bet galiu apie tai tik pasvajoti, nes Zayn viską griauna. Aš niekados nesuprasiu, kaip galima jausti malonumą kankinant kitą, visai nekaltą, žmogų.