Killer // Z.M ✔️

18 Dalis

Paleidau porą kulkų į jį.Nežinojau ar pataikiau, nes buvau užsimerkus ir šaudžiau aklai.Ginklas iškrito man iš rankų ir aš atsimerkiau.Zayn stovėjo vis dar tarpduryje.Nužvelgiau jį, jo balti marškinėliai prasiskverbė krauju, viena kulka tik kliudė jį, duryse galėjau matyti porą skylių, ne man šaudyti.Bent tiek gerai, kad pašoviau jį, tik nežinau kiek stipriai sužeidžiau Zayn.Jis vis dar stovėjo tarpduryje ir spoksojo į savo žaizdą ant rankos.
-Kalė - Suurzgė ir iš spintelės išsitraukęs drabužį prispaudė prie žaizdos.
-Kada tu pasimokysi? - Galėjau girdėti pyktį jo balse, o tuomet besiartinančius žingsnius.Stebėjau kaip Zayn pakėlė ginklą nuo žemės ir pažvelgė į mane.
-Tavo nelaimei, esi prasta šaulė ir tai tik įbrežimas - Pasakė ir įdėjo ginklą į dėžę, ir paspyrė ją vėl po lovą.Puoliau į paniką ir pravirkau.Aš vos tik jį sužeidžiau ir tai manęs negelbsti. Jis iš kažkur ištraukė antrankius ir pastūmęs mane į lovą prirakino prie jos.Norėjau pasipriešinti, tačiau jis pernelyg stiprus.Tuomet jis atsisėdo ant mano liemens ir iš stalčiau išsitraukė peilį.Nuo to dar labiau pravirkau.Ar jis mane gyvą ruošiasi išskrosti?
-Pažiūrėk į mane - Zayn paliepė ir pakišęs peilį man po smakru pakėlė mano galvą.Jaučiau kaip peilio ašmenys rėžiasi man į smakrą.Nenoriai, ašarotom akim, pažvelgiau į jį.
-O dabar paklausyk.Privalai manęs klausyti, nuo to priklauso tavo gyvybė.Aš spendžiu dabar tavo likimą ir turėtum man paklusti.Tai, kad mane sužeidei, atsiimsi su kaupu.Nepakenčiu, kaip manęs neklausai, atsikalbinėji, tačiau stengiuosi susitvardyt, nes esu tau tiek daug parengęs, o tavęs invalidės tam nereikės.Tad susitaikyk pagaliau su mintim, kad dabar esi mano ir iš čia nepabėgsi - Zayn viską piktai išrėžė ir patraukė peilį mano smakro, leisdamasi jį žemyn.Sustojo braukęs peilį žemyn man prie krutinės ir staigiai su juo perpjovė mano maikę su kuria buvau.
-Viskas būtų buve paprasčiau - Zayn papurtė galvą, o tuomet nulipo nuo manęs. - Aš greit grįšiu, meilute, ir pratesiu.
Jis patraukė link vonios ir atidaręs duris įėjo į ją.Stebėjau ką jis daro, pro paliktas praviras duris.Zayn apžiūrėjo savo žaizdą, o tuomet nusukau žvilgsnį.Pažvelgiau į šalia mano šono padėtą peilį.Bet kokiu atvėju aš jo nepasieksiu, juolab, kad esu prirakinta su antrankiais.Iš pirmų Zayn, veiksmų nenumaniau ką jis ruošiasi daryt, tačiau kiek pasimuisčiau nusmesdama peilį ant žemės, nors tai vis tiek nieko nepakeis, bet bent kiek jį užgaisinsiu.Pažiūrėjau į Zayn, kuris atsisuko nuo kiek sukelto triukšmo, bet tuomet vėl nusisuko.Pasukiojau savo ranką, pabandydama ją išlaisvinti.Tai pakartojau porą kartų, vis pažiūrėdama ar Zayn negrįžtą.Šūdas.
-Ne kaip sekasi, tiesa? - Jis pašaipiai paklausė, vėl trumpam pažvelgdamas į mane.
-Pripažinsiu, jokia mergina, manęs nėra dar taip sužeidus, juolab, pašovus.Ne visos yra tokios protingos, kad pasikuistų kambaryje, kaip manęs jame nėra - Pasakė, vyniodamas bintą ant savo rankos.
-Netylėk, pasakyk bent kažką - Vėl pašaipiai pasakė.
-Užsikrušk - Atšoviau.
-Geras pasiūlymas.Su tavim? 
-Su savo motiną.
-Kaip gaila, bet aš jos neturiu - Atsakė, vėl pažiūrėdamas į mane.Jis atrodė kiek susimąstęs.
-Galbūt ji tave pagimdydama iš džiaugsmo išmetė tris kartu į viršų, bet tik dukart sugavo? - Šįkart aš nusišaipiau.
-Ne.Tu nežinai kaip viskas buvo, tad užsičiaupk - Sukandęs dantis atsakė ir netrukus grįžo į kambarį, prieidamas prie lovos.Zayn pakėlė nuo žemės peilį ir dabar jį padėjo ant spintelės.Jo žodžiai vertė susimąstyti.Ar kažkas nutiko, kad jis toks? Galbūt psichologinė traumą, nes sveiko proto žmogus tikrai taip nesielgtų.
-Kodėl tu toks? - Paklausiau.Laukiau atsakymo, tačiau jo taip ir nesulaukiau.Jo rankos atsidurė ant džinsų sagos ir atsegė ją.Jam norėjus juos numauti, to neleidau.Jis nebuvo prirakinęs mano kojų, tad įspyriau jam.Neilgai jį sparžiau, nes Zayn sugavo mano abi kojas įsitaisydamas tarp jų.
-Ką tu ruošiesi daryti? - Kiek supanikavau, pasimuistydama.
-Iškrušt tave - Atsakė, numaudamas žemyn mano džinsus.