Killer // Z.M ✔️

9 Dalis

Girdėjau savo širdies plakima kambaryje.Suspiegiau, kaip pamačiau žiūrkę ir pradėjau daužyti duris.
-Zayn,prašau išleisk mane iš čia,aš negaliu čia būti - Sukukčiojus pasakiau.Bandžiau išlaušt duris, bet jos buvo tvirtos.Atsisukau atgal į tą pusę, kur buvo žiūrkė,bet jos jau čia nebebuvo.Tikriausiai išsigando mano klyksmo.Giliai įkvėpus žengiau žingsnį į priekį.Čia buvo vėsu,be galo smirdėjo ir buvo gana tamsu,vienintelę šviesą teikė menka lemputė, kuri vos degė,bet įžiūrėt kambarį galėjau.Atsirėmiau silpnai į sieną ir ja nuslydau,atsisėsdama ant grindų.Paslėpiau veidą kelieniuose ir jaučiau kaip mano skruostais rieda ašaros,dirgindamos žandą į kurį Zayn trenkė.Man tikrai reikia liautis elktis neapgalvotai.

Atsikėliau kaip kažkas laipiojo ant manęs.Pramerkiau sulipusias akis, prieš save pamatydama didelę žiūrkę,tačiau tai buvo ne viskas.Aplink mane jų buvo nemažai ir pora jų buvo užlipusios ant manęs.
-O Dievę! Ant manęs dvi žiūrkės - Puoliau į paniką ir greit atsistojus numečiau jas.Nors ir buvau jas numetus vis tiek atrodė, kad jos vaikšto mano kūnu.Nusipurčiau iš šlykštulio ir giliai įkvėpiau čia esančio oro.Bandžiau nusiraminti,jog manęs neištiktų priepolis.Tikrai čia neleisiu sau mirt ir leist joms manęs suėst.

-

Čia prabuvau dvi dienas,o gal daugiau arba mažiau.Atrodo, kad visa amžinybė.Sedėjau kojas suglaudus sau prie krutinės ir stengiausi neužmigti, nenoriu, jog vėl tai pasikartotų.Buvau alkana ir silpna,atrodo tai žiūrkes traukė,nes jos vis artindavosi prie manęs,tačiau jas nuvydavau.Mano akys vis merkėsi,kurios ilgą laiką negavo miego.Zayn čia net nebuvo pasirodęs,pažiūrėt kaip laikaus,nors tai jam ir nerūpėjo,tik nesuprantu kodėl man neleido numirt tuos du kartus, kaip mane ištiko paniko priepoliai.Neįsivaizduoju kada Zayn ruošiasi mane iš čia išleist,gal iš vis paliks mane čia mirt.Galėčiau prasimaitint valgydama žiūrkės, o vietoj vandens gert jų krauja,tačiau geriau mirsiu negu valgysiu jas.Vos įsidėjus žalios mėsos į burną tikriausiai apsivemčiau.Atsiguliau ant grindų ir leidau sau užmigti,nors galiu atsbusti žiūrkių apgraužta.Buvau pernelyg silpna,jog neužmigčiau.
Jaučiau savo rankoj skausma,kuris privertė vėl mane prabusti.Iš jos bėgo kraujas ir ją griaužė žiūrkė.Su skausmu pakrutinau ranka,jog nuvaidyčiau ją,bet ji niekur nėjo.Kraujo kvapas pritraukė ir kitas.Prisitraukiau ranką prie savęs,neleisdama dar daugiau jos sužaloti.Girdėjau kaip atsirakina durys ir su trenksmu atsidaro.Visos žiūrkės buvusios šalia išsilakstė.Prieš save pamačiau kojas.Pakėliau akis į tą žmogų,kuris atėjo ir atsitūpė šalia manęs.
-Galvojau pastipai - Sarkastiškai pasakė.Neturėjau balso jam atsakyti, bet ir nenorėjau.
-Oh,laiku tikriausiai atėjau - Zayn paėmė mane ant rankų ir pakėlė nuo žemės.Jis mane išnešė iš tos patalpos ir užnesė laiptais.Prieš mus atsivėrė baltas koridorius,kuriuo jis mane kažkur nešė.
-Ar bent kažkiek pasimokiai,Delise? - Zayn paklausė,pažvelgdamas į mane.Bandžiau kažką atsakyti,bet nei vienas žodis neiššėjo iš mano burnos.
-Teisingai tylėk,bus geriau.
Po kelių minučių Zayn paguldė mane į lovą.Mano apkandžiota ranką paėmė Zayn ir iš kažkur ištraukęs vaistinėlę pradėjo ją tvarstyti.
-Valgyk - Parodė į padėklą, kuris buvo padėtas ant spintelės. - O aš einu pasižiūrėt kaip laikos kitos.
Zayn išėjo palikdamas mane.Apsiverčiau ant šono ir paėmus sumuštinį atsikandau jo.Atrodo nevalgiau amžinybę.Greit suvalgiau visus keturis čia buvusius sumuštinius ir įsipatoginus lovoj užmigau.

Pabudau kaip mane pradėjo kažkas žadint.Kambaryje buvo tamsu ir mačiau tik tamsią figūrą prieš save,bet žinojau, kad tai Zayn.
-Leisčiau tau ir toliau miegot, bet pats metas tau grįžti pas visas kitas.Taigi lipk iš lovos ir eime - Paliepė ir aš paklusau.Išlipau iš lovos ir nusekiau paskui Zayn.
-Aš pastebėjau, jog esu šiek tiek tau per geras ir tai negerai.
-Tu toks geras, kad net uždarei mane rūsį kažinkiek laiko - Užkimusius balsu prakalbau.
-Tik dvi dienas,o tu jau buvai leizgivė.Tu tokia silpna ir trapi, ir tai mane traukia prie tavęs - Zayn pasakė pažvelgdamas į mane be apsilaižydamas lūpas.
-Manau, kad jau atėjome - Nuryjus seiles pasakiau,nes atrodė. kad jis surys mane žvilgsniu.
-Tiesa, bet tai nepakeičia fakto. kad noriu tave išdulkint.Ir rytojui esu kai ką suplanavęs,pailsėk, mažute,nes regis tai daryt teks per prievartą - Mirktelėjo ir atrakino duris.Jo žodžiai privertė mano širdį greičiau suplakt.
-Ką tu ruošiesi su manim daryti?
-Nežiojus geriau miegosi - Kreivai šyptelėjo ir priėjo arčiau manęs.Pajaučiau kaip mano nugara atsimuša į sieną,o Zayn prie jos mane prispaudė.Nusukau veidą,kaip jis norėjo mane pabučiuotį ir menkai jį pastūmiau nuo savęs, nors ir bijojau, kad man kažką padarys.
-Nenusisuk nuo manęs,meile - Sumurmėjo ir atsuko mano veidą į save. - Po tavęs - Mostelėjo galvą į duris ir jas atidarė.Įėjau į vidų,o Zayn man iš paskos.Priėjau prie savo stulpo ir leidau jam mane pririšti.Jam išėjus atsisukau į Tia,kuri taip pat į mane žiūrėjo.
-Galvojau, kad jis tave nužudė - Šiek tiek nustebusiai pasakė.
-Jis tik laikė mane uždaręs rusį porą dienų - Atsakiau jai.
-Užjaučiu tai ką teko iškęst tau.Ar jis daugiau tau nieko nepadarė?
-Jis ketino manim pasinaudoti, bet tuomet mane išgelbėjo panikos priepolis per kurį praradau sąmonę ir atsibudau lauke.
-Ką matei? Ar kažkas pažįstamo iš aplinkos buvo? - Susidomėjus paklausė.
-Nieko pažįstamo nebuvo,kiek gyvenau Londone, tai nežinojau šio kvartalo,galbūt netgi mes kitam miestę,mus supa apleisti namai,daugiau nieko nemačiau - Išdėsčiau viską.
-Kas tuomet buvo? Ar matei išėjima?
-Ne,Zayn man trenkė atjungdamas mane, jog jo nepamatyčiau.Regis beprasmiška iš čia pabėgti, kaip nežinai kur esi,juolab kur išėjimas.

Nagi, parašykit nuomonių ❤️