43 Dalis

705 43 2
                                    

| Delise pov |

Vieną akimirką mano širdis džiaugėsi, o kitą tarsi sustojo nuskambėjus antram šūviui. Mano veidą apėmė neviltis ir tik stebėjau, kaip Cayden susmunka ant žemės. Jis kažką man dar sakė, bet ne tas galvoj man buvo. Leidau ašaroms bėgti mano skruostais.
-Ne.. - Tyliai ištariau. Nežinau, ką daryt. Šiuo metu buvau tokia pasimetusi ir išsigandusi. -Tu negali šitaip paprastai mirti. Mums reikia tavęs. Tu negali.. negali.
Sėdėjau prie suglebusio Cayden kūno. Neilgai trukus nedrąsiai į šį kambarį įžengė kitos ir pamatė visą šią betvarkę. Atsistojau nuo grindų darkart pažvelgdama į Cayden, o tuomet į Zayn. Jie abu negyvi. Nusivaliau ašaras taikstydamasi su mintimi, kad pagaliau viskas baigta ir jie abu nebuvo geri žmonės, nors Cayden ir pasikeitė. Esu dėkinga jam, bet deja, karma yra.
-Kuri nors moka vairuoti? - Paklausiau merginų.
-Šiek tiek mokinausi teoriją bei su tėvų priežiūrą važinėjau - Atsakė Tia ir aš tik linktelėjau.
-Kažkur turi būti mašinos rakteliai.. - Pasakiau ir susivokiau, kad tikriausiai pas abu kažkurioje kišinėje. Atsisukau į Cayden.
-Aš paieškosiu - Tia pasakė, suprasdama, kad aš nelabai galiu. Priėjau prie kitų.
-Kas čia įvyko? - Elisha sutrikusi paklausė.
-Vėliau papasakosiu, bet dabar mes laisvos - Atsakiau jai ir netikrai šyptelėjau. Turėčiau džiaugtis, bet kol nebūsiu vėl su savo šeima negalėsiu visu tuo patikėti. Per ilgai čia buvau ir per ilgai buvau tikinama, jog nepabėgsiu, tad atrodo, lyg kažkas vis tiek neleis mums ištrūkti.
-Radau - Tia pasakė ir žvilgtelėjau į jos ranką, kurioje ji laikė mašinos raktelius.
-Greičiau dingstam iš čia! - Leah su viltimi balse pasakė ir išėjo pati pirmoji. Nusekėm paskui ją į apačia. Norėjus išeiti pro duris, pasirodė, kad jos užrakintos, o rakto nebuvo. Ilgai negalvojus Elisha nuėjus į virtuvę paėmė kėdę ir su ja išdaužė virtuvės langą. Po ilgo laiko matau ją tokią atsigavusią. Pirmiausia išlipo pati Elisha, tada Leah, aš ir Tia. Tia atrakino Cayden mašiną ir mes greitai į ją susėdome. Atsisėdau priekyje. Šiek tiek sunkiai Tia užkūrė mašiną, bet galiausiai jai pavyko. Net neužmesdama žvilgsnio į šį namą, nuvažiavom. Miško takelis buvo vienintelis, tad juo ir važiavome.
-Į kur pirmiausią važiuosime? - Tia paklausė.
-Į policiją! - Be jokių abejonių Leah pasakė iš galo.
-Tai būtų protingiausia - Elisha pritarė. Tia tik linktelėjo ir toliau atidžiai važiavo. Nors ir iš lėto, ir kartais nevykusiai, tačiau mes važiavome. Aplinkui buvo vien tik miškas, vėliau pasirodė laukai, bet nei vienos mašinos nesimatė. Mes nežinojome, kur veda šis kelias ir kur atsidursime, bet mums žutbūt reikia policijos. Elisha ir Leah leido sau pasidžiaugti, jog pagaliau ištrūko ir ant jų veidų matėsi šypsena.
-Delise, Tia, neatrodo, jog džiaugtumėtės, kad pabėgom - Elisha tarė ir aš į ją žvilgtelėjau per veidrodėlį.
-Dar ne visai pabėgom - Tariau prisiminus Cayden mirštantį. Pažvelgiau į Tia, kuri apie kažką mąstė.
-Nemanau, kad turiu kuo džiaugtis.. - Paslaptingai tarė. -Manau, kad aš nėščia.
Pasigirdo aiktelėjimai gale ir visos sužiurom į Tia.
-Negaliu susikaupti, kai šitaip į mane žiūrit - Ji sumurmėjo.
-Galbūt tik taip atrodo.. - Leah pasakė.
-Nežinau, Leah, nežinau. Dabar svarbu rasti pagalbą, paskui dėl šito sukti galvą. Ir tai net ne jūsų rūpestis...
-Mums rūpi - Atsakiau už visas.
Vėliau nutilome. Ši žinia buvo kiek netikėta.
Po kokių dešimties minučių pasiekėme kažkokį miestelį. Tiesiog bet kur pastatėme mašiną ir išlipome. Įsivaizduoju, kad atrodėme ne kaip, tačiau prašėme praeivių iškviesti policiją, nes nepažįstamame miestelyje ieškoti nuovados yra bergždžia.
Išvietus policiją vienam žmogui ir jai atvažiavus, pradėjo viską aiškinti viena Tia, o ne visos iškart. Karts nuo karto ir mes kažką pridurdavome. Čionais atvažiavo daugiau pareigūnų, keli ekipažai buvo nusiųsti į tą namelį. Mus įsodino į vieną mašiną ir vežė pas mūsų tėvus. Buvome apie 130km nuo savo miesto. Tėvams jau buvo pranešta ir įsivaizduoju, kad jiems palengvėjo. Pagaliau pamatysiu juos po 3 su puse mėnesio. Belieka išgyventi apklausą, žurnalistus ir vėl turėsiu normalų gyvenimą, kaip ir kiti. Tikiuosi bent. Niekam to nelinkėčiau.

__________________________________

Tikriausiai kita dalis bus paskutinė ir užbaigsiu šią istoriją šitaip paprastai.

Killer // Z.M ✔️Where stories live. Discover now