Catch and Hold Me (Z.M.)

2 Dalis

2 dalis

Jau beveik buvau brūkštelėjusi, bet pro duris staiga įsiveržė tas vaikinas. Aš išsigandau ir net nenorėdama brūkštelėjau stipriau, nes peiliukas tiesiog išsprūdo iš išgąsčio.

- Ai! - sušukau, nes įrėžiau gana giliai ir pasipylė kraujas.

Jaučiau kaip kaista ranka. Skausmas buvo nežmoniškas. Atrodė taip lyg būčiau nusideginusi.

- Ką tu padarei?! - vaikinukas prišoko prie manęs.

Jis išplėšė man iš rankos peiliuką. Tuo metu aš suklupau ant grindų, nes pasidarė silpna ir svaigo galva.

- Nereikėjo palikti tavęs vienos. Taip ir maniau, kad kažką tokio dar darysi. - sumišęs tarė jis ir bandė tvarkyti mano riešą.

O man pradėjo temti akyse. Staiga vaizdas susiliejo ir viskas aptemo...

Prasimerkiau ir išvydau tą patį vaikiną, sėdintį ant lovos krašto šalia manęs. Pašokau iš vietos ir labiau prisispaudžiau prie lovos.

- Nebijok. - šyptelėjo. - Kodėl taip pasielgei?

Pažiūrėjau į savo ranką. Ji buvo sutvarstyta. Pakėliau galvą į vaikiną.

- Ačiū. - vos šyptelėjau.

- Nėra už ką. - atsakė.

- Aš išsigandau. - nuleidau galvą.

- Ko? - paklausė.

- Tavęs. Tu taip staiga įlėkei pro duris, kad mane išgąsdinai. - paaiškinau.

- Um... Aišku. Atsiprašau. Nenorėjau tavęs išgąsdinti.

- Niekis. - tariau vis dar nuleidusi galvą.

- Sakyk, kodėl išvis sugalvojai žudytis? - staiga paklausė.

- Aš tavęs nepažįstu, net nežinau tavo vardo. Kodėl turėčiau kažką sakyti? - išdėsčiau mintis.

- Zayn.

- Ką?

- Tai mano vardas. Zayn. Zayn Malik. - šyptelėjo.

- Oh. - šyptelėjau ir aš.

- O kuo tu vardu?

- Amy. Amy Green.

- Gražus vardas.

- Ačiū. - pakėliau galvą ir priešais save pamačiau dideles, gilias, rudas akis.

Jis žiūrėjo tiesiai man į akis, o aš jam. Staiga nusisukau.

- Ei, nenusisuk. - tarė suimdamas man už smakro ir atsukdamas mano veidą į savo.

Tai privertė mane pasijusti kiek nejaukiai.

- Gal ko norėtum? - lyg niekur nieko paklausė.

- Ne. Ačiū.

- Tu dar pagulėk čia, o aš tuoj ateisiu. - tarė ir jau buvo beišeinantis, kai jo paklausiau.

- Kieno čia kambarys?

- Mano. - šyptelėjo ir nuėjo.

Aš jo kambaryje? Ir jo lovoje? O Dieve...

Išlipau iš lovos. Maniau paeisiu, bet deja... Pradėjo svaigti galva, net nepajutau kaip vėl kritau, bet pajaučiau, kad mane kažkas sugavo.

Pažvelgiau aukštyn ir susidūriau su rudų akių savininku - Zayn.

- Kam lipai iš lovos? Tu dar silpna. - tarė jis.

- Um... Man reikia namo. - pasakiau pirmą į galvą atėjusią mintį.

- Tu juokauji? - nusijuokė.

- Ne. - tariau rimtai.

- Namo? Tu nepareisi pėsčia, dar kur nugriūsi pakelėje. O aš niekur tavęs neišleisiu. Ypač žinant tai, kad bandei nusižudyti. - rimtai pasakė.

- Ką? Man nereikia tavo pagalbos. Paleisk mane. - pradėjau muistytis ir ištrūkau iš jo glėbio, bet...

*****
Tikrai atsiprašau, kad uždelsiau dalį. ;)
Lauksiu jūsų nuomonių & votes. :)

Autorė