Catch and Hold Me (Z.M.)

3 Dalis

3 dalis

Apsvaigo galva ir Zayn vėl mane sugavo. Buvau jo glėbyje.

- Ar tikrai nereikia? - pakėlė antakį.

- Man svaigsta galva. - sumurmėjau.

- Tai aišku, juk galėjai net ir nukraujuoti ar pažeisti audinius.

- Nekalbėk man šitų nesąmonių. - pasakiau.

- Gerai, gerai. - nusijuokė.

- Nematau čia nieko juokingo. - pasakiau susiimdama už galvos.

- Dar svaigsta?

- Tai ne, žinok. - piktai atkirtau.

- Žinai, manau, tai ne vien dėl to, kad susižeidei.

- Apie ką tu čia?

- Juk aiškiai matau, kad vartojai.

- Patylėk. - piktai tariau.

- Amy, tai tiesa. Žinau kaip tu jautiesi dar geriau nei kas kitas.

- Ir kodėl turėčiau tavimi tikėti?

- Nežinau. - atsiduso. - Leisk padėsiu atsigulti. - paėmė mane ant rankų ir paguldė ant lovos.

Kol jis buvo taip arti manęs galėjau užuosti jo kvepalus, justi jo šilumą sklindančią nuo jo raumeningo kūno. Ir dabar manau, man tikrai susisuko galvelė. Per daug užvartojau, bet jam to nepripažinsiu. Nieku gyvu.

- Šįkart nebandyk lipti iš lovos. - tarė žiūrėdamas man į akis. - Aš tuoj. - išėjo.

Ir vėl viena. Aš noriu mirti. Kodėl jis turėjo ten pasirodyti? Po galais.

Zayn parėjo su stikline vandens ir kažkokiomis tabletėmis. Viską ištiesė man, bet aš tik papurčiau galvą.

- Išprotėjai? Aš nepažįstu tavęs. Ką aš žinau ką tu man čia atnešei? Gal kokių nuodų ar dar ko. - pasakiau.

- Tu ką? Manai galėčiau? Dieve mano. - pakėlė galvą į lubas.

- Ir kur tu jį matai?

- A?

- Kur tas tavo Dievas?

- Nenervink ir gerk. - vėl atkišo tabletes man, o aš neėmiau.

- Ne, ačiū. Man gerai ir taip.

- Nejuokauk. Išgerk arba sugirdysiu.

- Tikrai?

- Gal pabandome?

- Ne. Gerai duok tik tai jau. - paėmiau ir išgėriau. - Laimingas? - paklausiau.

Jis tik linktelėjo ir vėl išėjo. Kas jis per žmogus? Vėl mane vieną paliko. Ach. Man reikia iš čia dingti. Bet kaip? Net nepastoviu ant kojų. Akivaizdu, teks likti čia, kad ir kaip nenorėčiau.

- Žinai, turėtume eiti miegoti. Jau vėlu. - atėjęs pasakė Zayn.

- Aha. - žvilgtelėjau į jį. - Tik nesakyk, kad miegosi čia?

- Na, o kur man kitur miegot?

- Ant sofos. - pasakiau.

- Kur kur? Na jau ne. Lova mano, taigi... - atėjo šalia manęs ir atsigulė.

- Jei jau taip tada nelįsk prie manęs arba... - nespėjau užbaigti.

- Arba kas? Ką tu man padarysi? -pakilnojo antakius ir priartėjęs apkabino mane per liemenį.

- Atsikabink. - pradėjau muistytis.

- Nesimuistyk, vis tiek nepabėgsi. O ir aš žinosiu, kad vėl nieko nepasidarysi, nes esi mano glėbyje.

- Paleisk mane! Tuoj pat! - pradėjau šaukti.

- Nešauk, kaimynai miega. - tarė jis.

- Man nusispjaut ant tų tavo kaimynų! Paleisk mane! - bandžiau ištrūkti.

- Baik. - ramiai tarė.

- Ne! - užrėkiau.

- Nešauk.

- Užtildyk jei toks gudras.

- Nori? Jei nori galiu ir greitai.

- Nejau gi? Paleisk mane! - dar kartą užrėkiau.

Manau ir paskutinį.

Staiga jis priartėjo ir įsisiurbė man į lūpas. Bandžiau jį nustumti, bet jis nesitraukė. Ir pati pasidaviau, tikriausiai dėl svaigalų. Rankomis apsivijau jo kaklą ir prisitraukiau arčiau. Jis taip aistringai bučiavo, kad negalėjau atsispirti. Jo rankos slydo mano liemeniu ir galiausiai palindo po maikute. Staigiai atsitraukiau. Abu buvome uždusę.

- Tai buvo... - nutraukiau jį.

- Nieko čia nebuvo. Tai niekada nepasikartos. - greitai sumaliau.

- Tu tuo tikra? - paklausė šelmiškai šyptelėjęs.

- Visiškai. - tariau užtikrintai.

- Manau, eime miegoti. - vėl apkabino mane per liemenį, kad nepabėgčiau. - Ir nesiginčyk. - pridūrė.

- Gerai, gerai. - tariau supykus.

- Labanakt. - tarė Zayn.

- Labos. - atsakiau.

*****
Dalių kėlimas kiek užtrunka, mat istorija rašyta jau seniai, tad skaitydama ją iš naujo, turiu ištaisyti visas klaidas ir prisiminti kaip norėčiau ją tęsti, todėl tikiuos, kad būsite kantrūs. :)
Nuomonių & votes.

Autorė