Catch and Hold Me (Z.M.)

9 dalis

Tai buvo mama. Greit atsiliepiau.
- Klausau.
- Amy, kur tu? Juk sakiau pasakyti jei vėl kur dingsi. - buvo sunerimus.
- Atleisk, mama. Pamiršau, bet man viskas gerai. Aš su draugu. - paaiškinau aš.
- Kokiu draugu? - nustebo ji.
- Ai, mama, vėliau papasakosiu. Turiu lėkti. - tariau aš ir greit padėjau ragelį.
Jei mama būtų pradėjus klausinėti apie Zayn tai viskas būtų pasibaigę tuo, kad turėčiau jį pakviesti vakarienės pas mus ir supažindinti su mama. Na, o aš to dabar tikrai nenoriu.
- Kas skambino? - paklausė Zayn.
- Mama. - atsakiau.
- Tai gal tau jau reikia namo? - sustojo ir pasisuko į mane.
- Ne. Einam toliau. - šyptelėjau ir ėjome toliau.
Po 10 minučių jau buvome vietoje. Tai buvo atrakcionai.
- Tai čia ta vieta? - paklausiau.
- Taip. Patinka? - šyptelėjo.
- Taip, net labai. - nusišypsojau.
Su Zayn ėjome į įvairius atrakcionus, nusipirkom cukraus vatos. Paskui Zayn išlošė didelį meškiną ir jį kažkodėl padovanojo man. Bet tai buvo miela. Vaikštinėjome toliau, bet tada Zayn užsimanė į apžvalgos ratą. Taigi po minutėlės mes jau kilome į viršų. Turiu pasakyti jog pastebėjau, kad Zayn dėl kažko jaudinas. Tai privertė mane sunerimti.
- Zayn, kas yra? - paklausiau.
- Nieko. - tarė jis atsisukdamas į mane ir tada jis tarsi sustingo.
Ir kaip tik mes pakilom į aukščiausią tašką. Iš čia buvo matyti visas miestas ir tai taip gražu. Bet man ramybės nedavė Zayn. Jis tiesiog neatitraukė nuo manęs akių.
- Ko taip žiūri? - paklausiau jo.
- Nee, tai kvaila. - sumurmėjo jis neatsakęs į mano klausimą.
- Kas kvaila? - nesupratau aš.
- Na tai tikrai kvaila, bet... Amy, ar būsi mano mergina? - staiga paklausė jis.
- Pala pala, ką? - man buvo šokas.
- Ar būsi mano mergina? - pakartojo jis.
- Zayn, juk sakiau. Mes negalim. Aš nieko tau nejaučiu. - pasakiau aš.
Jis nuleido galvą ir žiūrėjo tik į žemę. Tada staiga pakėlė galvą ir tarė:
- O jei padarysiu tai... - staiga prišoko prie manęs ir įsisiurbė man į lūpas.
Nesupratau jo veiksmų. Ką jis tuo nori pasakyti? Ar jis nori ką nors sužinoti? Bet nepaisant to mano kūną apėmė kažkoks keistas jausmas. Toks, kurio dar niekad nejaučiau. Kas tai galėtų būti? Nesuprantu kas man darosi, bet man patinka šis Zayn bučinys. Juk iki tol jie man nieko nereiškė, nors... Pala pala, kas man yra? Nejau aš galiu ką nors jam jausti? Juk tai neįmanoma. Aš nepažįstu jo, jis manęs. Ar tai gali būti meilė? Meilė iš pirmo žvilgsnio? Ne, tai nesamonė. Bet man tai patinka, man tikrai patinka Zayn bučinys. Tai akivaizdu.
Paleidau meškiną, kurį laikiau ir apsikabinau Zayn kaklą. Jis tai suprato kaip kažką teigiamo ir uždėjo savo rankas man ant liemens. Atsakiau jam į bučinį. Po minutėlės Zayn atsitraukė.
- Paklausiu dar kartą. - šyptelėjo jis. - Amy, ar būsi mano mergina?
Žinojau, kad kažką Zayn jaučiu, bet nenorėjau skubėti, bet ir nenorėjau, kad jis liūdėtų.
- Taip. - pasakiau jau per daug nebegalvodama, nes mane tiesiog užhipnotizavo tos mielos rudos akys žvelgiančios tiesiai į mane.
Zayn apsidžiaugė ir vėl mane pabučiavo. Tai buvo tobula. Dabar Zayn atsisėdo šalia manęs ir apkabino mane per liemenį, o aš vėl laikiau meškiną. O ratas palengva jau leidosi žemyn. Nežinau kodėl, bet šiuo metu buvau laiminga.
Ratui nusileidus mes išlipome ir Zayn paėmęs mane už rankos sunėrė mūsų pirštus ir mudu ėjome kažkur toliau.
Gal jis šiek tiek per daug skuba? Na man patinka, kad jis toks mielas. Bet vistiek, juk tai dar tik prasidėjo. Nežinia kas bus toliau.
- Gal eime kur nors pavalgyti? - pasiūlė Zayn.
- Žinoma. - sutikau.
Abu nuėjome į kažkokią kavinukę. Susiradę laisvą stalelį prisėdome. Užsisakėm picą ir kolos. Na bent jau skanu. Kol valgėm prie mūsų priėjo kažkokios mergaitės.
- Ar galite pasirašyti? - paklausė jos Zayn.
Jis tik nusišypsojo ir pasirašė joms. Tada vėl likome vieni.
- Kas tai buvo? - paklausiau.
- Na tai mano fanės. - tarė jis.
- Fanės? - nustebau. - Iš kur?
- ,,One Direction''. Žinai šią grupę?
- Ne. - atsakiau visiškai nesuprasdama apie ką jis kalba.
- Tu rimtai? - stebėjosi jis.
- Taip. Papasakok, kas tai? - domėjaus.
- Na tai mano grupė. Aš joje dainuoju. Atsimeni kai buvau sakęs praeitą dieną, kad man reikia į studiją? - paklausė.
- Taip.
- Tai va, aš ėjau įrašyti su grupe pora dainų.
- Aaa, dabar aišku. O tai kas dar yra toje grupėje?
- Aš, Liam, Niall, Harry ir Louis.
- Oh. - teištariau.
- Būtų gerai, kad susipažintum su jais. - šyptelėjo.
- Ne, Zayn. Dar ne.
- Bet juk kažkada turėsi.
- Na taip.
- Na gerai, vėliau. Tarp kitko kai kurie turi merginas. - pasakė Zayn.
- Viena iš jų Dani. Taip?
- Taip. Ji Liam'o mergina. Dar yra El. Ji Louis'o mergina.
- Aišku. - šyptelėjau.
- Tai ką dar nori nuveikti? - paklausė.
- Aš labai pavargau, gal galėtume eiti namo?
- Žinoma. Tik va bėda.
- Kokia?
- Aš norėčiau, kad tu pasiliktum su manim. - nuleido galvą.
- Zayn. - pakėliau jo galvą ir nusišypsojau. - Aš galiu pasilikti jei taip nori.
- Tikrai? - apsidžiaugė.
- Taip. Tik kur? Namelyje ar kur? - paklausiau.
- Tai nežinau. Kur norėtum?
- Gal kur kitur. - šyptelėjau.
- Gerai, tada einam pas mane. - šyptelėjo.
- Gerai.
Atsistojom, susimokėjom ir išėjom iš kavinės. Zayn apkabino mane per liemenį ir mes tiesiog ėjome ramiomis bei tik žibintų apšviestomis Londono gatvėmis, nes jau buvo gana tamsu. Greitai pasiekėme Zayn automobilį, kurį buvome palikę kiek tolėliau. Tada įsėdom ir važiavom pas Zayn. Po poros minučių pajutau kaip automobilis sustojo.
- Jau atvažiavom. - pasakė Zayn jau atidarydamas man dureles.
Išlipau, uždariau dureles, o Zayn užrakino automobilį ir paėmęs mane už rankos pradėjo vestis savo buto link. Užlipome laiptais ir vėl buvome prie durų su numeriu 7. Tik šįkart aš nebebėgau nuo Zayn, kaip pirmąjį kartą.
Įėjome vidun ir vos tik Zayn uždarė duris iš kart buvau priremta prie durų. Pagalvojau kas per velnias, bet po 5 sekundžių viską supratau. Zayn pasilenkė ir mane pabučiavo. Aš išmečiau meškiną ant grindų ir apsikabinau Zayn, o jis uždėjo rankas man ant liemens.