Catch and Hold Me (Z.M.)

28 dalis

Ir staiga išgirdau kažkokius balsus netoliese.
- Zayn, ar čia kažkas yra be mūsų? - paklausiau.
Jis nustojo į mane žiūrėti ir apsidairė.
- Velnias! - sumurmėjo.
Tada greitai pačiupęs mano ranką nusitempė mane ant scenos už kažkokių dėžių.
- Zayn, ką mes čia darom? - paklausiau.
- Ššš... - jis nutildė mane ir kyštelėjo galvą iš už dėžių vėl apsidairydamas.
- Ką tu darai? - tyliai paklausiau.
Jis atsisuko į mane.
- Bandau sugalvoti kaip mums išeiti kol jie mūsų nepamatė. - atsakė.
- Apie ką tu kalbi? Kas tie jie? - buvau kiek pasimetus.
- Apsauga. - ramiai tarė.
- Kas?! - vos neužrėkiau, bet Zayn greit delnu užčiaupė mano burną.
- Tyliau. - sušnabždėjo.
Linktelėjau. Tada jis patraukė savo ranką.
- Tu nori pasakyti, kad mes čia vis dėl to įsilaužėm? - tyliai paklausiau.
- Na.. - jis aiškiai bandė išvengti atsakymo į klausimą.
- Zayn, tu tikrai nesveikas. - sukikenau.
Jis patrūkčiojo pečiais ir šyptelėjo. Aš pavarčiau akis.
- Tai ką darysim? - paklausiau.
- Hm.. Nežinau. - tarė.
- Na gerai, pagalvokim. - pavaizdavau jog galvoju. - Nepadės tai jog tu Zayn Malik iš One Direction?
Jis papurtė galvą.
- Jokiu būdu. - pasakė.
- Kodėl ne? - nustebau.
- Nes vadyba mane nudės apie tai sužinojus. Dabar turėčiau būti interviu, bet.. Pasiploviau. - sukikeno. - Tik dėl to, kad padaryčiau šią staigmeną tau. - šyptelėjo.
- Nu tu ir kvailiukas. - pavėliau jo plaukus.
Jis nežymiai susiraukė. Na taip, žinau kaip jis nemėgsta jog kažkas liečia jo plaukus, bet.. Aš juk galėčiau tai daryti, ar ne?
- Na gerai. O galim grįžti per kur atėjom? - vėl paklausiau.
- Lyg ir taip, bet manau jie mus pamatys. - pasakė.
- O ar yra koks būdas, kad jie mūsų nepamatytų?
Jis užsigalvojo. Ir jau norėjo papurtyti galvą, bet tada tarsi sustingo.
- Zayn. - pamosikavau ranka jam prieš akis.
Tada jis nusipurtė ir šyptelėjo.
- Yra vienas būdas. - tarė.
- Koks? - nusišypsojau.
- Mes galim juos apgauti. - linksmai tarė.
- Taigi, tu nori žaisti?
Jis linktelėjo šypsodamasis.
- Ir kada gi tu suaugsi, Zayn? - sukikenau.
Jis nutaisė liūdno šunyčio veidelį.
- Na gerai jau, aš sutinku. - tariau.
Vat tada jis netikėtai mane pabučiavo. Šyptelėjau po netikėto bučinio.
- Tu pabūk čia, o aš pabandysiu nukreipti jų dėmesį, gerai? - tarė.
Linktelėjau. Tada Zayn pakilo iš vietos ir apsidairydamas kažkur nuėjo. O aš ir toliau tyliai sėdėjau už dėžių. Bet garsus bum privertė mane krūptelėti. Staigiai pašokau iš už dėžių ir ėmiau dairytis. Ir pasigailėjau tai padariusi, nes.. Mane pamatė gan didelis žmogus, kurio aiškiai įmatyti negalėjau, nes tamsu. Cyptelėjau kai jis artėjo link manęs. Staigiai pasukau į kairę ir nušokus nuo scenos ėmiau bėgti.
- Zy, kur tu? - šaukiau Zayn.
Kodėl Zy, o ne Zayn? Todėl, kad nenorėjau jam pridaryti bėdų kviesdama jį pilnu vardu. Juk jis sakė, kad turės bėdų jei apie tai sužinos vadyba. Tad man belieka tikėtis jog jis bent jau supras, kad aš šaukiau jį.
Bėgau vis žvilgčiodama atgal. Tas vyras mane vijosi. Po velniais, kodėl man taip nesiseka? Staiga pajutau greitą timptelėjimą už rankos ir greit buvau prie namo sienos. Cyptelėjau, bet buvau užtildyta bučiniu. Sunkiai suvokiau kas čia ką tik įvyko, todėl vos pasibaigus bučiniui trenkiau tam žmogui. Ir tai padarius greit susiėmiau ranka už burnos ir vos laikiau juoką.
- O čia dabar už ką? - Zayn susiėmė už skruosto ir jį pasitrynė.
- Tu mane išgasdinai. - tariau vis dar vos nesusijuokus. - Bet atsiprašau, aš nemaniau, kad tai tu.
- Oh. - teištarė.
- Ką tu padarei, kad buvo toks garsus bum? - paklausiau.
- Na.. - pasikasė pakaušį.
- Sakyk. - prisimerkiau.
- Išdaužiau langą. - prikando lūpą.
- Tu ką?! - užšaukiau.
- Jie čia! - kažkas sušuko.
Zayn akys akimirksniu išsiplėtė.
- Puiku, Amy. Tiesiog puiku. - tarė ir pačiupo mano ranką bei ėmė bėgti.
Pasisukus atgal pastebėjau du vyrus, kurie vijosi mus. Ir tada prisiminiau tą įvykį parke. Ir prisiminiau ne tik tai, bet ir tai jog asmuo, kuris man skambino sakė jog tai tik pradžia.
- Amy, neatsilik. - Zayn pažadino mane iš minčių.
Stengiausi nuo jo neatsilikti. Ir galiausiai mes pribėgom tą tvorą per kurią perlipom.
- Lipk. - tarė Zayn ir padėjo man užlipti.
Jau buvau kitapus tvoros.
- Dabar tu. - tariau.
Kadangi tvora buvo.. Kaip čia pasakius? Gal tiks, kiaura. Tai tiek aš tiek Zayn galėjom matyti kas vyksta už mudviejų nugarų. Aš stebėjau Zayn, o jis kaip tik jau buvo atsisukęs į mane ir norėjo lipti per tvorą, bet..
- Stokit! - suriko vyras už Zayn. - Rankas aukštyn ir lėtai apsisukit.
Mačiau kaip Zayn sunkiai nuryja seiles ir lėtai pakelia rankas į viršų. Jis jau norėjo suktis, bet aš jį sulaikiau. Per tvoros skyles greit pačiupau Zayn marškinėlius ir švelniai truktelėjau jį link savęs taip priversdama jį padaryti kelis žingsnius tvoros link.
- Nedaryk to. - sušnabždėjau.
- Amy.
- Ne, juk tau blogai baigsis.
- Tiesiog eik. Paleisk mane ir bėk kol jie tavęs nepamatė. - tyliai tarė.
Na taip, jie manęs nepastebėjo per Zayn. Aš buvo dešimčia centimetrų mažesnė už Zayn ir liekna, todėl Zayn tiesiog mane užstojo.
- Aš tavęs nepaliksiu. Jei ir tu, tai ir aš. - tariau.
- Nejuokauk, Amy. Dink iš čia kuo greičiau.
- Ne, Zayn. Aš liksiu čia.
- Nekvailiok, Amy. - jis stipriai užsimerkė. - Paleisk mane. - tyliai tarė vis dar užsimerkęs.
- Ne.
- Paleisk ir tiesiog tikėk manimi. - tarė uždėdamas rankas ant tvoros.
Lėtai atleidau rankas ir paleidau jo marškinius. Jis lėtai atsimerkė.
- Kai pasakysiu trys bėk palei tvorą į kairę pusę, gerai? - sušnabždėjo.
Nežymiai linktelėjau.
- Vaikine, atsisukit ir patraukit rankas nuo tvoros. - pasigirdo žemo tono balsas už Zayn.
- Vienas.. - tarė Zayn ir patraukė rankas nuo tvoros ir žengė žingsnį atgal.
Suabejojau ar gerai padariau jį paleisdama.
- Du.. - tarė nuleisdamas rankas žemyn.
- Sakiau pakelt rankas ir lėtai atsisukti. - tarė vyras.
- Trys! - suriko Zayn ir pasileido bėgti palei tvorą.
Man prireikė maždaug 5 sekundžių jog suvokčiau, kad Zayn sakė tiesą. Tada ėmiau bėgti su juo ir neatsilikti.
- Zayn, jis tave vejasi. - sušukau pamačius tą vyrą kai pasukau galvą atgal.
- Žinau, tiesiog nenustok bėgti. - tarė.
- Gerai. - atsakiau ir abu bėgom toliau.
Pajutau kaip ant manęs nukrito keli vandens lašeliai.
- Zayn, man atrodo lyja. - tariau vis dar bėgdama nors visiškai nežinojau kokia to prasmė.
- Tai dar geriau. - tarė Zayn.
Pasižiūrėjau į jį kiek keistoku žvilgsniu. Nesuprantu, kuo lietus mums padės?