- Na, mes.. Mes susipykom. - vėl pravirkau. - Ir jis tiesiog išėjo. Dingo. Jis paliko mane, mama. Paliko.
- Neverk, mieloji. Viskas bus gerai. - guodė mane.
Suskambo durų skambutis. Nuėjau atidaryti. Vos atidariau ant manęs iš karto užšoko pusseserė. Vos neparkritau.
- Labas, Amy. Kaip aš tavęs pasiilgau! - tarė Alisa.
- Labas, Alisa. Aš tavęs taip pat pasiilgau. - tariau ją apkabindama. - Mama, atvažiavo Alisa. - surėkiau mamai.
- Gerai, veskis ją į savo kambarį. - iš virtuvės atgal atrėkė mama.
- Gerai. - tariau. - Einam. - parodžiau Alisai, kad sektų paskui mane.
Po minutėlės jau buvome mano kambaryje ir sėdėjome ant mano lovos.
- Tai? Ką aš praleidau? - tarė sukikendama.
- Tu net neįsivaizduoji kiek. - atsidusau ir nuleidau galvą žemyn.
Mat prisiminiau Zayn. Kažin kur jis dabar?
- Kas nutiko? Tu niekada neliūdėdavai. - tarė Alisa.
- Alisa, viskas keičiasi. - dar labiau nuliūdau.
- Tai tu man papasakosi ar aš čia taip ir turėsiu sėdėti kol numirsiu iš nuobodulio? - nusijuokė bandydama tuo pačiu prajuokinti ir mane.
Mano lūpų kampučiai nežymiai pakilo taip suformuodami vos matomą šypsenėlę.
- Pirmiausia tai.. - ir papasakojau Alisai viską su visomis smulkmenomis.
Jei sakau su visomis tai taip ir yra, nes nuo Alisos neįmanoma nuslėpti nieko. Ji kažkaip visada sugeba viską sužinoti net ir tada kai aš to jai nepasakoju.
- O Dieve! - sušuko ji.
- Ką? - sutrikau.
- Tu Zayn Malik mergina ir tik dabar man tai pasakei?! - net nežinau ar ji iš džiaugsmo ar iš pykčio tai pasakė.
- Kad mes ne.. - nespėjau baigti, nes Alisa mane pertraukė.
- Ir tu susipažinai su One Direction! Ir man nepasakei! - akivaizdu emocijos liejasi per kraštus.
- Alisa! - surėkiau.
- Ką?! - suriko ir nukrito nuo lovos. - Oi oi auč. - susiėmė už skaudamos vietos. - Ko tu šauki? - jau normaliai kalbėjo.
- Nes tu matai tik tai kas gerai. O tu bent girdėjai ką aš tau pasakojau?! Aš ir Zayn netekom vaiko, negana to susipykom, jis dingo, Harry mane užpuolė, dar kažkoks asilas parke norėjo kažkur mane nusitempti! - išliejau viską ką norėjau pasakyti.
Ir staiga akyse ėmė kauptis ašaros.
- Alisa, Zayn nėra. Jis paliko mane. - ėmė byrėti ašaros.
- Ei, neverk. Viskas pasitaisys. - apkabino mane.
- Ne. Viskas nebus gerai. - tariau.
- Mes jį surasim.
- Ir tu? - atsidusau.
- Ką aš? - pasimetė.
- Niall sakė tą patį. Bet kaip matai Zayn vis dar nėra. - pasakiau.
- Amy. - ji nebežinojo ką pasakyti.
- Tiesiog prašau, pasilik su manim. Dabar man tikrai reikia draugės. - tyliai ištariau.
- Žinoma. Aš visada tau padėsiu. - šyptelėjo. - Ir mano mama sakė, kad aš galiu būti pas tave kiek tik noriu. Bet ar tavo mama sutiks, kad likčiau? - paklausė.
- Manau taip. Jei ji žinos, kad man nuo to bus geriau, ji leis tau likti. Nors nemanau, kad man pagerės. - sumurmėjau.
- Ei. Nenusimink. Geriau einam nuveiksim ką nors įdomaus. - pasiūlė.
- Ką? - pakėliau akis į ją.
- Einam į parduotuves. - liksmai tarė.
- Alisa, gal ne. Aš neturiu tam nuotaikos. - suinkščiau kai ji mane jau tempėsi su savim.
- Nagi, nebūk nuoboda. Mes tik pasiausim parduotuvėse. - nusijuokė.
- Oh. - atsidusau.
Kai apsirengėm ir jau ruošėmės eiti mus sulaikė mano mama.
- Ir kur gi judvi einat? - paklausė.
- Į parduotuves. Amy reikia prasiblaškyti. - greit pasakė Alisa.
- Na gerai. Bet būkim atsargios ir, kad man grįžtumėt bent jau 20h. Gerai? - tarė mama.
- Gerai. - abi tarėm ir išėjom.
Po poros minučių kelio jau buvom drabužių parduotuvėje. Pasak Alisos apsipirkinėjimas padeda pralinksmėti. Ji vis rinkosi drabužius, o aš tik stebėjau ją.
- Nagi, kur pas tave tas linksmosios Amy mygtukas? A? - priėjo prie manęs ir ėmė kutenti.
Ėmiau juoktis.
- Alisa, baik. Sakau baik. - negalėjau suvaldyti juoko.
Alisa baigė mane kutenti, o mano veide jau buvo didelė šypsena.
- Na va, taip jau geriau. - nusijuokė.
- Eik jau. - kumštelėjau ją ir nusijuokiau.
Kažkaip Alisa padėjo man pralinksmėti. Tada tikrąją to žodžio prasme pradėjom siausti. Ėmėm rūbus ir viską iš eilės matavomės. Buvo smagu. Keletą tų rūbų ir nusipirkom. Taigi išėjusios iš parduotuvės patraukėm kavinės link. Mat Alisa užsimanė valgyti. O ir laiko dar turim, nes dar tik 17h.
Ėjom gatve ir aš buvau užsižiopsojus į Alisą, nes ji rodė keistas grimasas. Tai aš net nepastebėjau kaip į kažką atsimušiau. Pasukau galvą ir mano akys išsiplėtė. Aš pamačiau jog tai..
ESTÁS LEYENDO
Catch and Hold Me (Z.M.)
Fanfic„Pasiliko tik ginklas be kulkų, numestas ant skardžio krašto. Šventinės rožės, pabirusios greta priešo. Ir namuose vis dar rusenantis židinys, lyg laukiantis kada grįš šeimininkai..."