Vis dar buvo koridoriuje prie sienos. Ir Zayn buvo priešais mane ir tvirtai laikė mane savo glėbyje. Norėjau ištrūkti iš jo, bet man sunkiai sekėsi. Ir aš tikrai žinojau ką turiu padaryti. Aš privalėjau išsiaiškinti su kuo Zayn kalbėjo. Aš nenoriu būti jam tik žaisliukas. Bet dalis manęs nenorėjo to sakyti Zayn. Galbūt aš bijojau jį prarasti? Bet kam? Kam jį laikyti jei yra kita jo gyvenime?
Pajutau kaip jis prisitraukė mane dar arčiau ir privertė pakelti akis tiesiai į jo rudas akis.
- Amy, kas yra? Kodėl tu tokia šalta? - prabilo jis.
- Man viskas gerai. - tariau, o viduje manęs tiesiog kilo audra.
Aš buvau sutrikusi, pikta ir sugniuždyta. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Zayn galėtų mane apgaudinėti.
Zayn dar keletą sekundžių bandė įžvelgti kažką mano akyse, bet deja jam tai nesisekė. Na taip, jis visada supranta žmones vos pažvelgęs jiems į akis. Jis turėjo šią savybę, bet aš.. Aš buvau kitokia. Dažnai Zayn būdavau mįslė. Dabar lygiai taip pat. Aš tiesiog mokėjau nuslėpti visus jausmus.
Zayn vis dar nenutraukė akių kontakto todėl pasijutau kiek nejaukiai. Aš negalėjau jam žiūrėti į akis žinodama apie jo slaptą pokalbį. Bet man tik įdomu, kaip jis galėjo žiūrėti man į akis ir tai slėpti?
Mačiau, kad Zayn artėja mano lūpų link. Seniau aš būčiau to norėjus, o dabar.. Dabar aš nenoriu, kad jis mane bučiuotų. Aš norėčiau jam išrėkti visą tiesą ir tada tiesiog dingti.
- Nedaryk to. - tariau kai jis jau beveik pasiekė mano lūpas.
- Kodėl? - jis sutriko, bet neatsitraukė.
- Aš to nenoriu. - atsakiau.
- Nuo kada tu to nenori? - paklausė.
- Nesvarbu. Aš neprivalau tau atsakyti. Paleisk mane. - pasimuisčiau.
- Kas tau nutiko? Kodėl tu tokia šalta man? - susidomėjo.
- Tu to nusipelniai. - tariau.
- Ką? Apie ką tu kalbi? Ką aš blogai padariau? - stebėjosi.
- Tu puikiai žinai ką padarei.
- Aš nei velnio nesuprantu apie ką tu kalbi. - tarė.
Atradus jėgų pastūmiau jį nuo savęs. Akyse ėmė kauptis ašaros.
- Tu suknistas melagis! - šaukiau.
Zayn žiūrėjo į mane labai nustebęs.
- Aš viską žinau! Kiek laiko tai slepi?! - vis šaukiau.
- Ką slėpiau?! Apie ką tu kalbi, Amy?! - šaukė ir jis.
- Aš žinau tai, Zayn. - mano balsas tilo, bet buvo piktas.
- Ką žinai? - jis buvo susinervinęs.
- Tu turi kita! - išrėkiau ir puoliau jį trankyti savo kumščiais, bet jam tai nei motais.
- Liaukis! - užrėkė sugriebdamas mano rankas. - Iš kur ištraukei tą nesamonę?!
- Aš girdėjau tavo pokalbį! Manai aš tokia kvaila ir nieko nesužinosiu! - ištrūkau iš jo gniaužtų.
- Kokia dar kita?! Nieko nėra ir nebus! Man reikalinga tik tu! - rėkė ir su lig paskutiniais žodžiais atrėmė mane į sieną.
- Tu sumautas melagi! Kaip gali man meluoti tiesiai į akis?! Nekenčiu tavęs! Nekenčiu tavęs, Zayn! - rėkiau tiesiai jam į veidą.
- Užsičiaupk! - surėkė trenkdamas kumščiu į sieną šalia manęs.
Aš krūptelėjau.
- Tu nesveikas! Idiote, tu nelaimingas! Kaip gali taip elgtis?! Tu kvailys! - rėkiau.
Ir staiga pajutau dilgčiojant skruostą. Greit susiėmiau už jo.
- Nutilk. - suurzgė Zayn.
Jo akys patamsėjo ir galėjau matyti pyktį ir įsiutį jose.
- Tu man trenkei?! - surėkiau.
Skruostais nevaldomai ėmė byrėti ašaros. Ir tik tada Zayn suprato ką padarė.
- Dieve, Amy, aš nenorėjau.. Aš.. Aš atsiprašau. - vos išlemeno.
- Tu idiotas! Palik mane ramybėje! Nesiartink prie manęs! - išrėkiau ir nustūmus jį nuo savęs ėjau kur kojos mane vedė.
Bet vėl gi kažkas pačiupo mano ranką ir greitai atsuko į save. Atsidūriau tvirtame glėbyje. Prireikė minutės, kad suprasčiau jog tai Zayn. Ir man nespėjus sureguoti jis įsisiurbė į mano lūpas. Aš jį nustūmiau ir stipriai trenkiau jam antausį. Tada pasileidau bėgti per koridorių palikdama Zayn tiesiog stovėti. Nežinau kur bėgau, įlėkiau pro pirmas pasitaikiusias duris. Ir vos pastebėjau žmogų, puoliau jam į glėbį. Ir tai buvo Harry. Žinoma čia buvo ir Louis, bet kažkodėl šią akimirką man reikėjo Hazzos. Įsikniaubiau į jo marškinėlius ir verkiau. Jis stovėjo nieko nesuprasdamas, o tada pagaliau apglėbė mane savo rankomis ir stipriai prispaudė mane prie savo kūno.
- Ššš.. Viskas gerai. - glostė mano nugarą. - Kas atsitiko? - paklausė.
Aš tylėjau. Man buvo sunku.
- Ar tai Zayn kaltė? - paklausė Louis.
Aš linktelėjau.
- Aš su juo pasikalbėsiu. - tarė ir išėjo.
Kambaryje likau viena su Harry. Jis vis dar laikė mane savo glėbyje.
- Papasakok, ką Zayn tau padarė?
- Jis.. Jis man trenkė. - verkiau.
- Jis ką?! - sušuko.
Galėjau matyti kaip jo įniršis didėja.
- Harry, tik nedaryk nieko, prašau. - pažiūrėjau į jį. - Nepalik manęs vienos.
Jis linktelėjo ir stipriai stipriai mane apkabino.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Catch and Hold Me (Z.M.)
Hayran Kurgu„Pasiliko tik ginklas be kulkų, numestas ant skardžio krašto. Šventinės rožės, pabirusios greta priešo. Ir namuose vis dar rusenantis židinys, lyg laukiantis kada grįš šeimininkai..."
