Catch and Hold Me (Z.M.)

40 dalis

-Amy akimis-

Sėdėjau kambario kampe ir kūkčiojau. Negalėjau patikėti tuo jog Zayn nebėra. Tai negali būti tiesa. Aš net negalėjau jam pasakyti kaip stipriai jį myliu. Jis buvo vienintelis asmuo pakeitęs mane, mano gyvenimą. Jis parodė man koks nuostabus gyvenimas yra. Jo dėka supratau, kad turiu dėl ko gyventi. Jo dėka supratau ką reiškia mylėti. Jis išmokė mane džiaugtis gyvenimu. O dabar.. Jo nėra.. Jis dingo ir aš likau viena.. Viena šiame sumautame pasaulyje. Be Zayn jis nebeturi prasmės. Aš esu pasmerkta kankintis šitoj sumautoj pragaro skylėj. Niekas nežino ir nesupranta kaip man sunku. Aš vos laikausi gyva.. Ant mano kūno yra tiek mėlynių, kad net nebepamenu iš kur tiek daug. Kai išgirdau jog Zayn nebėra, noras mirti dar labiau padidėjo. Ir su lig kiekviena diena jaučiuosi silpnesnė. Palūžusi ir pažeminta.. Tie vyrai, kurie mane čia atsigabeno, daro ką tik nori. Jiems nerūpi, kad aš kenčiu ar rėkiu iš skausmo. Kai lieku viena aš drebu ir verkiu labiau nei kada nors seniau..
Dabar prisimenu akimirkas praleistas su Zayn. Mūsų pirmas susitikimas kai bandžiau nušokti nuo tilto. Kai jis atsivežė mane į savo butą, o aš jo bijojau. Maniau jog jis mane nuskriaus. Bet klydau. Ta akimirka kai jis rado mane vonioje bandančią persipjauti venas. Kai jis puolė prie manęs ir manimi susirūpino. Tada parkas, kai jis pamatė mane rūkančią ir atėmė iš manęs cigaretes. Namelis prie jūros.. Žaidimas ir visiškas nusigėrimas, klubas.. Ir mūsų pirmieji bučiniai.. Pirmasis kartas.. Niekada nepamiršiu jo reakcijos kai pasakiau jog tai man pirmas kartas. Kai dabar tai prisimenu atrodo, kad jį stebėti buvo juokinga nors tada nebuvo taip jau juokinga. Aš buvau sutrikusi. Pamenu kai jis nusivežė mane prie krioklių ir parodė man saulėlydį. Tai buvo neįtikėtinai nuostabus vaizdas. Žinau jog niekada nepamiršiu atrakcionų. Didelis meškinas ir apžvalgos ratas. Pati viršūnė ir Zayn atrodė lyg mažametis vaikas parduotuvėje negalėdamas išsirinkti jam patikusio žaislo. Tik tada jis spėliojo kaip manęs paklausti svarbiausio dalyko abiejų mudviejų gyvenimuose. Tie žodžiai privertė mano širdį plakti stipriau. "Amy, ar būsi mano mergina?", dar ir dabar juos pamenu.
Bet buvo ir netokių nuostabių akimirkų. Tada kai Zayn supyko ant Harry kai jis guodė mane. Kai Harry manęs nepaleido ir elgėsi grubiai taip mane skaudindamas. Tas cypiančių automobilio padangų garsas viską pakeitė. Harry buvo nublokštas nuo manęs, o aš parkritau ant šaltos ir šlapios gatvės. Netekau sąmonės, o tada pajutau šiltas rankas ir girdėjau vaikino balsą. Pamenu jog nesupratau kas jis, kol jis manęs nepabučiavo. Tada atrodė taip lyg būčiau gavus naują gyvybę ir pabudau. Bet vistiek buvo blogai. Tada pamenu tik ligoninę. Tai buvo skaudžiausia. Kai Zayn man pasakė jog netekom vaikelio ir, kad daugiau jų nebeturėsim.. Maniau tą akimirką numirsiu, nenorėjau gyventi, bet Zayn buvimas šalia man padėjo ir suteikė jėgų. Bet kai Zayn mane paliko, tiesiog išvyko.. Visas skausmas grįžo.
Bet.. Aš prisimenu ne tik Zayn. Tada.. Atsirado Harry.. Jis man padėjo. Bet tie bučiniai.. Tai nebuvo gerai. Aš vis dar mylėjau Zayn ir dėl tų bučinių su Harry jaučiausi kalta. Juolab, kad jų buvo ne vienas. Bet turiu pripažinti, kad Harry turi kažką tokio kas mane traukia. Galbūt šiek tiek jis man priminė Zayn. Jie kažkiek buvo panašūs, o gal ne? Negaliu sakyti jog Harry nieko nejaučiu, nes tada meluočiau pati sau. Aš jaučiu, tik dar nežinau ką. Tikiuosi jog greitai tai suprasiu.
O grįžtant prie Zayn, tai pamenu kai jis rado mane parke ir mes bėgome nuo tų vyrų. Kai jis manęs nepaliko.
Pamenu ir tai kai jis grįžo po savaitės ar kelių ir mes susitaikėme. Tada parsivedžiau jį namo, į savo kambarį vildamasi jog mūsų niekas nepastebės. Aš ramiai gulėjau ant lovos užsimerkusi ir tada Zayn atsirado ant manęs. Iš karto supratau ko jis siekia ir stengiausi jį sustabdyti. Nenorėjau to daryti kai namuose buvo ir mama, ir Alisa. Nustūmiau jį nuo savęs ir nuėjau prie durų, bet Zayn buvo gudresnis, jis prirėmė mane prie durų ir ėmė aistringai bučiuoti. Aš nenoriai, bet beveik jam jau pasidaviau ir tada į duris pasibeldė Alisa. Tai išgąsdino tiek mane, tiek Zayn. Aš išgrūdau jį į balkoną tikėdamasi, kad Alisa ten neis. Bet.. Ji ten nuėjo. Ir kaip keista nieko nerado. Tai mane pribloškė. Galvojau kur dingo Zayn, bet pasirodo jis buvo įlipęs į medį. Ot kvailiukas. Ir dar liepė man ateit pas jį. Pamenu kaip nukritau ant jo ir abu buvome ant mano kiemo pievelės, o tada pasirodė mano mama su šluota. Tai buvo juokinga. Abu bėgome kažkur. Bet tai nebuvo svarbu, svarbiau buvo tai jog buvome kartu. Juokiausi kai jis prakalbo, kad turi akinius, o aš pavadinau jį moksliuku. Tai buvo miela. Bet tikriausiai niekada nepamiršiu tos vietos, kur jis mane atsivedė tada. Lauko scena, žvaigždės danguje, jaukus apšvietimas, Zayn stovintis scenoje su mikrofonu ir Little Things daina.. Dainuojama tik man. Ir magiškas Zayn bučinys užbaigęs tą stebuklingą vakarą.
Pamilau jį ir mylėsiu amžinai. Nesvarbu, kad jo nebebus šalia, aš visada jį prisiminsiu. Jis visada išliks mano atmintyje ir širdyje..
Staiga pro duris įžengė vyras, kurio vardo dar nežinojau. Jis priėjo prie manęs ir pačiupęs už riešo ėmė tempti iš kambario nepasakydamas nei žodžio.
- Paleisk mane! - spyriojausi.
- Užtilk! - jis prabilo ir man sudavė.
Aš sucypiau iš skausmo.
- Neversk manęs daryti to dar kartą. - pasakė jis ir tempė mane toliau.
Mano skruostais nevaldomai riedėjo ašaros, kai buvau atvesta į Zac kabinetą. Tada vyriškis paliko mane su juo vienus.