Catch and Hold Me (Z.M.)

42 dalis

-Amy akimis-

Aš tiesiog stovėjau vietoje ir nejudėjau kol Zac mane nužvelgė.
- Tu būtum nebloga šokėja klube. - tarė.
Aš tylėjau. Man nebuvo jokio skirtumo kaip toliau gyvensiu jei Zayn nebebus mano gyvenime.
- Tai nekalbėsi?
Tylėjau.
- Na ir puiku. Tavo pačios labui jau geriau darytum ką pasakysiu, aišku?
Linktelėjau nenorėdama, kad jis dar kartą man suduotų.
- Gerai. Pirma taisyklė - net nebandai iš čia išeiti. Antra taisyklė - pasikeisi išvaizdą. Ir trečia taisyklė - darai tai kas liepta. Supratai?
Vėl linktelėjau.
- Gerai, o dabar eisi pas Anna ir ji tave visko išmokys bei paruoš. - tarė.

-Po pusvalandžio-

- Nesistebiu kodėl Zac pasirinko tave kaip šokėją. Turi gerą figūrą, mergyt. Tik, kad šiek tiek sumušta, bet tai paslėps makiažas. - šyptelėjo Anna.
- Ar tu sutikai tai daryti savo noru? - paklausiau.
- Man reikėjo darbo. Viską sužinojusi norėjau pasitraukti, tačiau nebegalėjau. - tarė.
- Kodėl?
- Zac man neleido.
- O kitos šokėjos?
- Visos mes čia tokios, tik kai kurios su tuo jau susitaikė.
- Jom patinka, kad jų kūnus liečia kažkokie vyrai? - stebėjaus.
- Kai kurioms to tiesiog reikia...
- Niekada nebandėt pasipriešinti?
- Tai beprasmiška. Nustokime apie tai kalbėti kol dar kas neišgirdo, gerai? Eime ruoštis. - pasakė.
- Gerai. - pritariau.

*

Dienos slinko nepastebimai greitai. Ptisitaikiau prie naujos aplinkos, tačiau nė karto neatsidaviau kaip kitos merginos. Žinojau savo vertę ir neketinau prarasti savigarbos.
Kiekvieną dieną darėsi šiek tiek lengviau, kai pamažu bandžiau susitaikyti su mintimi, kad Zayn jau niekada nebeišvysiu. Tačiau buvo sunku nuslėpti ašaras, kai širdį užplūsdavo gražūs prisiminimai. Galų gale, juk tai viskas, kas man liko.
- Amy! - išgirdau kaip kažkas šaukė mano vardą.
Delnais, kiek apsivaliusi veidą nuo ašarų, iš kambario išėjau į koridorių. Priešais susidurdama su Zac.
- Ką sakiau apie vėlavimą? Tavo eilė. - piktai sumurmėjo.
Greitai linktelėjau ir nužingsniavau į užkulsius. Pažvelgiau į veidrodį ir pirštais perbraukiau savo, jau šviesius, plaukus. Už savęs išvydau Anna.
- Mergyt, vėl verkei? - sunerimo, ištiesdama man raudoną kaukę su juodais blizgiais apvadais, kuri paslėpdavo tik dalį veido, ties akimis.
- Šitas daiktas bent jau tuo naudingas, kad niekas nepastebės mano ašarų. - šyptelėjau, užsidėdama kaukę.
- Rodos, Zac šiek tiek saugo merginų privatumą. - trūktelėjo pečiais.
- Kol kažkas užsisako kambarį, tuomet lieka tik atvirumas. - pridūriau.
- Tiek to. Eik, kol Zac nesupyko dar labiau. - įspėjo.
Linktelėjau ir išėjau pro, prisirpusių vyšnių spalvos, užuolaidas. Dar pora žingsnių ir aš jau scenoje, kur keli pasisukiojimai vadinami darbu, kuris tapo mano kasdienybe.
Atlikus savo numerį, vaikinai ir brandūs vyrai mane apipylė banknotais. Ir tik žengiant nuo scenos už akių užkliuvo vaikinas alkūnėmis atsirėmęs į barą.
Pagaliau dingusi už užuolaidų atsikvėpiau, tačiau mintyse sukosi tik akyse sušmėžavęs vaikino akvaizdas. Nežinau kodėl jį pastebėjau, bet jis pasirodė matytas.
- Kažkas atsitiko? - Anna pastebėjo mąslų mano žvilgsnį.
- Ne, tik galbūt galėčiau eiti pailsėti prie baro? - paklausiau.
- Žinoma, nusipelnei to. - linktelėjo.
Padėkodama šyptelėjau ir išėjau iš užkulsių zonos vis dar būdama su kauke. Zac neleido nusiimti kaukės net einant prie baro, mat nenorėjo jog kas nors atpažintų jo šokėjas. Koks kvailys, juk tas, kurios jau atsidavusios vis tiek atpažins jų klientai. Apsauga tik ta, kad niekas nežino tikrųjų vardų, tik mes pačios. Scenoje turime kitus vardus, maniškis - Amber, mat neketinau visiškai atsisakyti savo tapatybės, tad bent jau pirmosios raidės primena man kas iš tiesų esu.
Įžengus į baro ir šokių zoną, ant kiekvieno kampo galėjai matyti apsauginius, kad nė viena mergina negalėtų pabėgti ar vaikinai nederamai nesielgtų kol už tai nesumokės. Tuomet, kai pinigai užmokėti, merginos vedasi vaikinus į linksmybių zoną - kambarius, ten pagaliau galime nusiimti kaukes, nebent pačios to nenorime. O tai, kas vyksta toliau, manau ir taip aišku. Hm... Tik sunku patikėti, kad kol kas nebuvo nė vieno žmogaus, kuris nepaklustų tokioms, Zac klubo taisyklėms.
Apsižvalgiau aplinkui, akimis ieškodama vaikino, kuris patraukė mano dėmesį. Jis tebestovėjo prie baro, tačiau jau nusisukęs, tikriausiai rinkosi gėrimą. Iš nugaros matėsi, kad turi gerai ištreniruotą kūną bei yra stilingas, mat dėvėjo siaurus juodus džinsus ir paprastus sportinius marškinėlius. Plaukų galai buvo kiek dažyti šviesia spalva, tačiau matėsi ir natūraliai juodi plaukai, visi jie tvarkingai sušiaušti.
Mačiau kaip barmenė ėmėsi ruošti jo užsakymą ir kol laukė, vaikinas apsidairė klube. Turėjau progą išvysti jį iš priekio, tačiau jo akis dengė akiniai tamsintais stiklais. Hm... Štai kodėl nuo scenos įsidėmėjau tik neaiškų jo siluetą.
- Štai jūsų gėrimas. - mergina pastatė ant baro stiklinę brendžio.
Vaikinas linktelėjo ir pasiėmė stiklinę, kiek gurkštelėdamas tamsaus skysčio iš stiklinės. Tuomet jo žvilgsnis užkliuvo už manęs. Po galais, per ilgai čia stovėjau akivaizdžiai į jį spoksodama...
Pastebėjau kaip jis suraukė antakius, tada kažką pasakė barmenei, kuri nusijuokusi taip pat kažką tarstelėjo ir vaikinas jau atsisuko į mane su šypsenėle. Velnias, tikriausiai ji pasakė, kad stoviu čia jau kurį laiką. Štai kodėl greitai nusisukau ir ketinau sprukti, bet pasirodo likimas mane pergudravo.
- Nejau neprisijungsi? - pajaučiau ranką laikančią mano riešą.
Milijonai šiurpuliukų nubėgo per visą kūną, kai gilus balsas pasiekė mano ausis, o oda pašiurpo nuo prisilietimo.
- Negali būti... - sušnabždėjau.

×××××
Atsiprašau, kad dalis šitaip vėluoja, bet ilgą laiką neturėjau nė vienos idėjos. Tačiau dabar ketinu greitu metu parašyti dar vieną kitą dalį ir pagaliau užbaigti šią istoriją.
Tad būtų labai smagu sulaukti jūsų nuomonių ir votes.
Ačiū!
-Nessa