Catch and Hold Me (Z.M.)

37 dalis

Staiga kažkas palietė mano petį ir tai privertė mane krūptelėti. Greitai atsisukau ir nustebau kai pamačiau.. Alisa.
- Zayn, ką tu čia veiki? - paklausė ji.
Nieko neatsakiau.
- Zayn. - ji pakartojo.
Aš tiesiog tylėjau.
- Zayn, ar tau viskas gerai? - sunerimusi paklausė.
- Aš viską žinau. - pagaliau pratariau.
- Apie ką tu?
- Kiek laiko tai nuo manęs slėpėt? - paklausiau be emocijų veide.
Alisa tarsi sustingo.
- Zayn, mes.. Mes.. - jos balsas strigo.
- Ką jūs, Alisa? Kodėl man nieko nesakėt? - atsistojau nuo žemės ir dabar buvau tiesiai priešais Alisą.
- Atsiprašau.. - tepasakė ji.
Aš tvirtai suspaudžiau kumščius. Manyje virė pyktis. Niekada gyvenime dar nebuvau toks piktas.
- Manai man to užtenka? - sugriežiau dantimis.
- Zayn.. - ji pažvelgė į mane su baime ir prisispaudė prie medžio.
- Alisa, atsakyk man. Kodėl? Kodėl nuo manęs tai slėpėt? - piktai tariau vis tvirčiau spausdamas kumščius.
Ji tylėjo.
- Atsakyk! - trenkiau iš kumščio į medį, kad tai net privertė Alisą klyktelėti.
- Harry manė jog tai bus geriau. - greitai bei išsigandusi pasakė.
- Harry? - buvau piktas.
- Taip. Jis sakė jog bus geriau jei to nežinosi. Jis galvoja, kad tai tu kaltas, kad Amy dingo.
- Pasakyk man viską ką žinai.
- Daugiau nieko, tai viskas. - tarė.
- Alisa, aš nejuokauju. - tvirtai suėmiau ją už pečių ir dar labiau atrėmiau į medį.
- Prisiekiu, tai tikrai viskas. Mes nieko nežinome apie Amy. Harry ieško jos jau savaitę, bet nieko.. Visiškai nieko.. Ji dingo. - kalbėjo drebėdama.
Aš pagaliau atsileidau ir ją paleidau.
- Atsiprašau. - tariau. - Tiesiog.. Aš negaliu tuo patikėti.. - žiūrėjau į žemę.
- Zayn, viskas gerai. Ji atsiras. - pajutau dvi rankas apkabinančias mane.
Aš tai pat apsikabinau Alisą.
- Aš ją rasiu.. - tyliai ištariau.
Alisa atsitraukė nuo manęs ir pažvelgė man į akis.
- Žinau.. - tarė.
Kelias minutes tiesiog stovėjome. Tada man toptelėjo mintis.
- Alisa, galėtum man dar kartą duoti Amy telefoną? - paklausiau.
- Gerai, o kam? - susidomėjo.
- Noriu kai ką patikrinti. - atsakiau.
- Palauk, tuoj atnešiu. - ji linktelėjo.
Minutėlę palaukęs jau laikiau Amy telefoną savo rankose. Kam man jo reikėjo? Dėl to numerio. Aš greitai suvedžiau jį į savo telefoną ir grąžinau Amy telefoną Alisai.
- Aš jau eisiu. - tariau.
- Prašau tik nepadaryk nieko kvailo, gerai? - paklausė.
- Gerai. - šyptelėjau ir nuėjau savo namų link.
Dabar bus metas veikti. Reikia surasti Amy. Ir išsiaiškinti visas galimas priežastis.
Vos įžengiau pro namų duris mane pasitiko Liam.
- Sveikas, Zayn. - tarė jis.
- Labas. - tariau nusirengdamas striukę.
- Kur buvai? Mes nerimavom dėl tavęs. - pasakė.
- Ėjau pasivaikščioti, pabūti su savo mintimis.
- Aišku.
Jau ruošiausi eiti kai užsinorėjau kai ko paklausti.
- Um.. Liam? - tariau.
- Taip? - atsisuko į mane.
- Ar tu ir vaikinai žinot kur Amy?
- Ką turi omenyje?
- Jūs žinojot, kad ji dingusi?
- Am.. Kas tau pasakė?
- Aš girdėjau Harry ir Alisos pokalbį. Po to Alisa viską patvirtino. Ir.. Harry kaltina mane, taip?
- Zayn, tu dėl nieko nekaltas. Tai tik Harry nuomonė. Bet aš manau, kad ir jis taip negalvoja. Juk tu pažįsti jį. Jis tikriausiai kaip visada perdeda.
- Galbūt..
- Nenusimink. Amy atsiras. Svarbu nepasiduoti. - tarė.
Šyptelėjau ir nuėjau į savo kambarį. Liam visada buvo tas žmogus, kuris žino ką reikia pasakyti. Net ir dabar, jis mane nuramino.
Staiga mano telefonas ėmė vibruoti. Pažvelgiau į ekraną ir nustebau. Tai buvo tas numeris, kuris skambino Amy. Nieko nelaukęs atsiliepiau.
- Klausau. - tariau.
- Taigi, Malik. - tarė vyriškas balsas.
- Kas tu ir ko nori?
- Viskas savu laiku. - nusijuokė.
- Kur Amy?
- Oh, tai jau supratai? Darosi įdomu.
- Tik paliesk ją ir tu..
- Ką aš? Ką tu man padarysi? Tu net nežinai kur aš ir kas aš.
- Ko tu nori?
- Keršto, Malik. Keršto.
- Kokio dar keršto?
- Nieko nebus kol neprisiminsi..
- Neprisiminsiu ko?
Padėjo ragelį.
- Ei, alio! - dar sušukau.
Po galais! Tai jau nebe žaidimas. Tai rimta. Ką man prisiminti? Koks dar kerštas? Po velniais, kas iš viso čia vyksta?! Bent jau dabar tikrai žinau, kad Amy pagrobta. Bet kas jos pagrobėjas? Kas jis? O gal ji?
Susinervinęs numečiau telefoną ant lovos, o tada pamačiau voką ant jos. Paėmiau jį ir atplėšiau. Pradėjau skaityti.

Zayn,

Aš atsiprašau.. Atsiprašau už viską. Nenorėjau, kad viskas būtų taip.. Tikėjau mumis. Visada tikėjau ir tikėsiu. Bet aš padariau klaidą. Klaidą už, kurią kentėsiu. Pabėgau ir palikau tave. Tu mane mylėjai. Aš tave taip pat. Bet tada kodėl pabėgau? Nes.. Zac sakė, kad tave nužudys. Aš to bijojau. Labai bijojau. Bet nepadėjo ir tai jog išvykau su juo. Pameni avariją? Kai žuvo tavo tėtis? Taip, Zayn.. Tai Zac darbas. Jis norėjo, kad tu kentėtum. Ir tai darė tik todėl, kad aš jo nemylėjau taip, kaip myliu tave. Dabar rašau tau todėl, kad mane slegia kaltė. Kaltė jog nepasakiau tau viso šito jau šitiek metų. Bet.. Anksčiau aš negalėjau. Zac man grąsino. Jis sakė išžudys visus man mylimus žmones jei tai tau pasakysiu. Kai jis sužinojo, kad susisiekiau su tavim.. Jis įvykdė savo pažadą. Dabar man nebeliko nieko.. Tik tu.. Bet atrodo tave praradau jau seniai. Amy atsirado tavo gyvenime anksčiau nei aš spėjau į jį grįžti. Ir aš matau, kad tu ją tikrai myli. Todėl atleisk man už tai ką padariau nors to ir nežinojau. Prisiekiu, kad daugiau manęs nepamatysi, todėl tai yra kaip ir atsisveikinimo bei visko paaiškinimo laiškas. Noriu tave perspėti dėl Zac. Būk atsargus. Jis tau keršys už viską ir iki tol kol tu prarasi norą gyventi. Atsiprašau, kad taip įvyko, bet.. Jis turi tau brangų ir svarbų dalyką.. Amy.
Viso, Zayn.
Mylėjau tave, myliu ir mylėsiu amžinai.

Mila.

Ji tikriausiai išprotėjo. Tas laiškas.. Atrodo taip lyg Mila ruošiasi savižudybei. Nes jinai pasakė absoliučiai viską. Visą tiesą. Lyg žinotų, kad jos laukia mirtis. Ir Amy.. Ji pas Zac. Dabar visi galai sueina. Po velnių! Taip neturėjo būti. Amy nekalta dėl mano praeities. Ji ir taip daug iškentėjo. Viskas.. Jei surasiu Zac, o taip ir bus, jis lavonas. Nesvarbu, kad taip grįšiu prie senojo savo gyvenimo, bet jam aš neatleisiu. Tam yra priežasčių. Pirma - mano tėvas, antra - Mila, trečia - Amy. Jis atsiims už viską. Už viską..