Catch and Hold Me (Z.M.)

30 dalis

*RYTE*

Pabudau nuo į mane spiginančios saulės. Kaip supratau gulėjau ant sofos svetainėje. Apsidairiau. Zayn niekur nematyti. Hm.. Kur jis galėtų būti? Iš džinsų kišenės išsitraukiau telefoną ir labai nustebau. Ten buvo maždaug 10 ar 15 žinučių nuo mamos ir Alisos. Ir dar viena nuo kažkokio numerio. Atidariau ją.
"Greitai susitiksim ir vėl" - buvo parašyta.
Sudrebėjau. Tai tas nepažįstamasis. Juk buvo taip ramu kai jis man gan ilgą laiką neberašė.
Suklykiau ir pašokau vietoje kai kažkas palietė mano petį.
- Kas nutiko? Kodėl šauki? - susirūpino Zayn.
- Tu mane išgasdinai. - atsakiau.
- Atsiprašau, nenorėjau. Bet kodėl tu.. Tokia.. Sunerimus? - paklausė.
- Man.. - nutilau, nes pagalvojau, kad gal geriau nesakyti Zayn apie tą žinutę. - Man reikėtų namo, mama ir Alisa jau pasigedo manęs. - pasakiau.
- Gerai, bet kada tai tave sulaikė? Turiu omenyje, nuo kada tave tai stabdo? Seniau tau tai nerūpėjo. - tarė.
- Zayn, man visada rūpėjo mano šeima. - tariau aš.
- Na tai suprantama, bet anksčiau tu buvai laisvesnė, o dabar.. Tarsi kažkokia suvaržyta.
- Nesamonė. Aš vis dar ta pati Amy.
- Galėčiau ginčytis.
- Gal nereikia. - tariau. - Tiesiog būk toks malonus ir parvežk mane namo. - stengiausi atrodyti rami.
- O pėsčiomis nenori pareiti? - sukikeno.
- Nu būk žmogus, pagailėk tu mano kojų. Jau vien kiek vakar vaikščiojom. Oi palauk, bėgom. - vos ne su ironija balse tariau.
- Na gerai jau, tik nepyk, aš gi pajuokavau. - tarė.
- Ha ha, kaip juokinga. - nusivaipiau. - Tai nebuvo juokinga.
- Bet rimtai, tu kažkokia keista. - susimąstė.
- Zayn, baik. Tiesiog parvežk mane namo. - pasakiau.
Jis jau žiojosi kažką sakyti, bet aš neleidau jam to padaryti.
- Ir prašau, patylėk. - tariau.
Jis iš karto susičiaupė ir dar kartą žvilgtelėjęs į mane nuėjo susiruošti.
Kol jo laukiau tiesiog ramiai sėdėjau ant sofutės ir varčiau kažkokį žurnalą. Kai mano dėmesį patraukė krentantis šešėlis ant žurnalo. Pakėliau galvą viršun.
- Niall? - sutrikau.
- Labas, Amy. - tarė jis šyptelėdamas.
- Aha, labas. - dar nesusigaudžiau iš kur jis čia.
- Kas jums atsitiko? - paklausė ir klestelėjo ant sofos, šalia manęs.
- Mums? - stebėjaus.
- Na, tau ir Zayn. - pasakė.
- O, kad mums viskas gerai.
- Taip neatrodo.
- Kodėl tu taip manai? - labiau pasisukau į jį, kad galėčiau jį matyti.
- Na sprendžiant iš to koks piktas ir suirzęs Zayn yra dabar, tai daugiau nieko negaliu pasakyti. - tarė.
- Tai aš kalta, kad jis toks? - pakėliau antakį.
- Galbūt, šiek tiek. Bet aš tavęs nekaltinu tik, Amy, būk atsargesnė. - jis pakilo nuo sofos, šyptelėjo ir nuėjo.
Ką tai turėtų reikšti? Kodėl atsargesnė? Apie ką jis galvojo tai sakydamas?
Atsistojau nuo sofos ir ėjau link laiptų, nes kiek žinau Zayn kambarys viršuje. Bet palaukit, nejau tik dabar supratau kur esu? Juk čia jų grupės namas. Štai iš kur čia atsirado Niall.
Lipau laiptais viršun ir net nepastebėjau kaip atsitrenkiau į kažokią figūrą. Ir tiesą sakant būčiau nusiritus laiptais žemyn jei ne tas asmuo. Jis sugavo mane už rankos ir taip aš atsidūriau jo tvirtame glėbyje. Ir aš jau supratau kas tai, todėl sunkiai pakėliau savo galvą viršun, kad įsitikinčiau savo nuojauta. Ir taip, aš buvau teisi. Tai buvo Harry.
- Žinai, jau gali mane paleisti. - tariau kiek išraudus, nes jis buvo labai arti.
- Na taip, žinoma. - atleido savo rankas ir aš jaučiausi kiek laisviau.
- Gal žinai kur Zayn? - paklausiau jo kol jis įtemptai kažką mąstė.
- Jis savo kambaryje. - tarė garbanius.
- Ačiū. - jau norėjau eiti, bet jis manęs nepraleido. - Kas? - paklausiau.
- Aš norėčiau pasikalbėti apie tą bučinį. - tarė žiūrėdamas tai į mano akis, tai į lūpas.
- Nemanau, kad tai gera mintis. - atsakiau.
- Kodėl? Juk žinai, kad mums reikės apie tai pasikalbėti.
- Galbūt, bet ne dabar, gerai? Man reikia surasti Zayn. - tariau.
- Mm.. - numykė.
Jis žengtelėjo žingsnį į šoną ir atlaisvino man kelią. Vos žengiau žingsnį priešais mane vėl atsidūrė Harry ir aš net nespėjau sureguoti kai jis įsisiurbė man į lūpas.
Aš stovėjau vietoje apšalus. Aš nieko nedariau. Aš to net nesitikėjau. Ir tada atsitiko tai ko labiausiai bijojau.
- Ehm. - kažkas atsikrenkštė.
Tai privertė Harry atsitraukti. Žvilgtelėjom ton pusėn iš kur sklido garsas. Ir nepatikėsit, bet ten buvo Louis.
- Ką gi judu čia darot? - prabilo jis.
- Mes? Nieko. - ramiai tariau.
- Argi? - kilstelėjo antakį. - Harry, mums reikia pasikalbėti. - tarė.
- Um.. Gerai. - atsakė šis.
Jie abu pasišalino iš vietos tad aš ramiai nuėjau Zayn kambario link. Įdomu, ko jis ten taip ilgai? Priėjau prie durų. Ten buvo vos tarpelis ir aš galėjau išgirsti, kad jis su kažkuo kalbasi. Nenorėjau klausytis jo pokalbio, bet smalsumas mane tiesiog žudo.
- Taip, mieloji. - tarė jis.
Palaukit, mieloji? Kokia dar mieloji?
- Taip, aš būsiu. Gerai. Nepamiršiu. Myliu, iki. - užbaigė pokalbį.
Kas per mieloji? Nejau jis.. Ne.. Ar gali taip būti? Zayn turi kita?
Jau norėjau eiti nuo durų kai jos kaip tik prasivėrė.
- Amy, ką čia veiki? - paklausė Zayn.
Lėtai pakėliau akis į jį. Ir supratau, kad jis ką tik po dušo. Jis buvo tik su rankšluosčiu ir jo plaukai buvo šlapi ir šiaip dar keli lašeliai riedėjo jo kūnu. Nežymiai prikandau lūpą. Po velnių, kodėl turėjau dabar pamatyti jį būtent tokį? Ir atrodo jis laukė mano atsakymo. Bet ką aš galiu pasakyti? Aš net negirdėjau to ką jis sakė. Kodėl? O gi todėl, kad žiopsojau į jį.
- Tai? - tarė.
- Am.. - numykiau ir pradėjau žaisti su savo pirštais.
- Tu negirdėjai, taip? - sukikeno.
- Ne, netiesa. - papurčiau galvą.
- Tada atsakyk. - išsišiepė.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Nežinau.
Jis pradėjo juoktis.
- Ko tu juokiesi? - susiraukiau.
- Todėl, kad tu maža melagėlė. - bakstelėjo man į nosį.
- Ei!
Jis tik laimingas šypsojosi. Ir mačiau kaip jis artėja link manęs. Aš ėmiau eiti atgal. Jis keistai pažiūrėjo į mane. Na taip, aš niekada nesitraukdavau, o dabar..
Jis vistiek ėjo link manęs, o aš traukiausi kol pajutau sieną už savęs ir tada šiltą ir truputį šlapią kūną priešais save. Zayn rankomis atsirėmė į sieną. Galėčiau prisiekti, jis tai padarė tik todėl, kad aš nepabėgčiau.
Sudrebėjau kai pajutau kaip viena jo ranka lėtai leidžiasi nuo mano peties iki pat pirštų galiukų. Tai negerai. Aš visiškai priklausoma nuo jo. Jis kaip koks narkotikas. Nori jo dar ir dar, ir dar. Visiškai susilydžiau kai jo lūpos palietė mano kaklą, tada petį.. Greitai pabudusi iš to transo atstačiau delnus į jo nuogą krūtinę ir šiek tiek pastūmiau jį nuo savęs.
- Ne. - tariau.
- Ne? - stebėjos.
- Ne. Nenoriu.
- Netikiu.
- Geriau jau patikėk.
- Įrodyk.
- Ką?
- Įrodyk, kad nenori. Atsispirk viskam ką darysiu. - tarė.
- Ne, Zayn, tu nieko nedarysi, aišku? - tariau.
- Ne. - sukikeno ir greitai prisitraukė mane arčiau.
Mano kvėpavimas sulėtėjo, o širdies ritmas pagreitėjo.
- Paleisk mane. - tariau.
Jis lėtai papurtė galvą su šypsena veide. Tiesą sakant aš truputį bijojau jo.