Catch and Hold Me (Z.M.)

24 dalis

*PO SAVAITĖS*

Štai ir vėl išaušo naujas rytas. Lėtai išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią nusiprausti. Ir štai man toptelėjo mintis. Man reikia susirasti darbą. Manau tai padės prasiblaškyti. Juk iš tikrųjų negaliu kiekvieną dieną sėdėti namie ir verkti dėl Zayn. Na taip, nemačiau jo jau visą savaitę. Ir taip, vos ne kiekvieną dieną verkiau. Mama ir Alisa mane ramino, bet tai nepadėjo. Dar kartais ateidavo ir Harry, bet jo aš nenorėjau matyti. Taigi jis nebuvo įleistas į mano kambarį. Vat su kuo susibendravau tai Niall. Jis praleido daug laiko būdamas su manim. Jau galėčiau sakyti, kad jis mano geriausias draugas.
Taigi, nusiprausus nuėjau prie spintos. Iš jos išsitraukiau šviesiai mėlyną palaidinę, juodus džinsus ir juodus convers'us. Viską apsirengiau ir nulipau laiptais į pirmą aukštą. Svetainėje sėdėjo Alisa ir žiūrėjo televizorių, o mamos atrodo nėra.
- Kur mano mama? - paklausiau Alisos.
- Išėjo. Sakė grįš rytoj. Žinai, darbas laukia. - nusijuokė.
- Aišku. - tariau. - O aš ir manau eisiu į miestą. - pasakiau ir nuėjau į virtuvę.
Vos nuėjus ten, įsipyliau sulčių, truputį atsigėriau.
- Žinai.. - nutęsė atėjus Alisa.
- Mh.. - numykiau, nes dar gėriau sultis.
- Zayn grįžo. - staiga pasakė.
Išspjoviau sultis lauk.
- Ką?! - sušukau.
Alisa pradėjo juoktis iš tokios mano reakcijos. O aš pasižiūrėjau į ją piktu žvilgsniu. Nors nepasakyčiau, kad pati nenorėjau juoktis. Juk tikrai turėjau juokingai atrodyti.
- Kada jis grįžo? Ir iš kur tu tai žinai? - greit paklausiau.
- Ei ei, tu ramiai. - tarė pamosikuodama rankom. - Juk jis tau nerūpi, tiesa?
- Sakyk. Nenervink manęs. - tariau.
- Amy, nejau ir vėl? Juk jis tave paliko.
- Alisa. - tariau pikčiau.
- Juk tu nepulsi pas jį bėgti? - kilstelėjo antakį.
- Ne. - ramiai tariau.
- Meluoji. - pasakė.
- Nu kodėl visi žmonės man sako, kad meluoju? - pasipiktinau.
- Nu gerai gerai, atsiprašau.
- Tai pasakysi ar ne?
- O kas man iš to?
- Nu Alisa.. - numykiau.
- Nu gerai. Jis grįžo šiandien. O man pasakė Harry. - pagaliau pasakė.
- Harry? - nustebau.
- Taip Harry.
- Kodėl jis?
- Todėl, kad jis tikrai tada nuoširdžiai tavęs atsiprašė. Ir tu tikrai neteisingai elgeisi neįsileisdama jo. - tarė.
- Gal. - pavarčiau akis.
- Tai ką dabar tu darysi? - paklausė.
- Dėl ko? - apsimečiau, kad nesupratau.
- Dėl Zayn. Tu eisi pas jį?
- Aš eisiu į miestą. Man reikia darbo. - pasakiau.
- Tai pas jį neisi?
- Nu Alisa, baik jau gal. Atsibodo. Neisiu, patenkinta? - vos ne išrėkiau.
- Nu ramiai ramiai, tik nereikia čia kaščiuotis. - pasakė ir nuėjo.
Atsidusau. Na, iš tiesų aš noriu pamatyti Zayn. Gal jis suprato, kad Harry melavo ir todėl grįžo. Ach, kad ir kaip būtų, aš vistiek noriu jį pamatyti. Kai tik susirasiu darbą nueisiu pas jį į butą. Na ir kas, kad sakiau Alisai jog neisiu. Jei būčiau sakius, kad eisiu, ji būtų manęs niekur neišleidus.
Taigi, dar greitai pavalgiau ir užsimetus švarkelį ant pečių, išėjau. Lėtai ėjau gatvėmis kol pastebėjau skelbimą, kad reikalinga padavėja. Užėjus į tą kavinukę plūstelėjo maloni šilumos banga. Apsidairiau. Na, čia gan jauku. Pastebėjus vieną moterį panašią į lyg ir vadovę, priėjau prie jos.
- Atsiprašau, ar jums vis dar reikia padavėjos? - paklausiau.
- Taip. - atsakė.
- Na tai aš ieškau darbo. - tariau.
- Puiku. Galite pradėti nuo pirmadienio. - pasakė.
- O labai ačiū. - tariau. - Iki pasimatymo. - pasakiau ir išėjau.
Na štai, darbą jau turiu. Dabar reikia nueiti pas Zayn. O gal neiti? Keisčiausia tai, kad aš jau einu. Vadinasi reikia, bet palaukit. Aš noriu kavos. Taigi, vos pamačiau kitą kavinukę užbėgau į ją ir nusipirkau kavos. Išėjau laukan ir pasukau į tą pusę, kur Zayn butas. Iš štai, aš kaip visada į kažką atsitrenkiau ir dar apipyliau tą žmogų kava. Tiesiog puiku.
- Ar tu visai išprotėjai? - sušuko.
- Aš atsiprašau. - tariau.
Bet palaukit, aš pažįstu šitą balsą. Lėtai pakėliau akis ir sustingau. Juodi šiek tiek sušiaušti plaukai, juodi akiniai nuo saulės ir gerai man žinomas veidas. Atrodo jis taip pat sustingo. Lėtai nusiėmė akinius. Ir štai pasirodė tos nuostabios rudos akys.
- Amy? - tarė Zayn.
O Dieve, jaučiau, kad tuoj nualpsiu. Vienas dalykas, Zayn labai pasikeitė per tą savaitę. Jis atrodo dar gražiau. Bet jei rimtai, man tikrai ėmė svaigti galva. Nejau ir vėl?
- Amy! - suriko Zayn kai aš susileidau tiesiai jam į glėbį. - Kas tau yra?
- A.. Aš nežinau. Man svaigsta galva. - pasakiau susiėmus už galvos.
Zayn staiga pakėlė mane ant rankų ir ėmė kažkur nešti. Nežinau kur, nes nemačiau, man aptemo akyse.
Sunkiai prasimerkus apsidairiau. Supratau, kad esu Zayn bute. Kaip aš čia atsidūriau? Tarpduryje pasirodė Zayn.
- Kaip jautiesi? - paklausė priėjęs ir prisėdęs šalia, ant lovos krašto.
- Geriau. O kiek laiko aš buvau atsijungus? - nežymiai šyptelėjau.
- Nu ilgokai, net ir sutemo jau. - kiek šyptelėjo. - Tai pasakyk man, kas tau buvo?
- Amm.. Nežinau.
- Nežinai? - nustebo. - Blogai. - tarė ir nuleido galvą.
- Zayn.. - tariau.
- Ką? - pakėlė galvą.
- Kodėl mane palikai? - paklausiau.
- Amy, gal nereikia. - pasakė.
- Ne, atsakyk man. - laikiausi savo.
- Aš.. - nutilo. - Aš turėjau išvažiuoti. - pasakė.
- Kodėl?
- Man reikėjo.
- Bet kodėl?
- Tau būtina viską žinoti? - kiek pyktelėjo.
- Harry tau pasakė, kad aš su juo permiegojau, taip? - neiškenčiau.
- Iš kur tu tai ištraukei? - sutriko.
- Jis pats man tai pasakė.
- Amy, gal nepradėkim. Geriau bus jei išsiskirsim. - tarė.
- Ką tu pasakei?! - netekau žado.
- Aš manau, kad bus geriau jei mes išsiskirsim. - pakartojo.
- Kaip tau į galvą šovė tokia mintis?! - užrėkiau.
- Nešauk.. - ramiai tarė. - Taip bus geriau.
- Tu gal visai proto netekai?! - toliau šaukiau.
- Amy, paklausyk..
- Ne, tai tu paklausyk! Jei manai, kad palikdamas mane pasielgei teisingai, tai tu labai klysti! Ir visa šita nesamonė, visas tas tavo norėjimas skirtis yra tik dėl kvailo Harry melo, taip?! Atsakyk man! - šaukiau ant jo.
- Aš.. - jis pradėjo, bet aš jį vėl pertraukiau.
- Tu bent atsimeni mūsų pirmąjį kartą?! Juk tada aš tau pasakiau, kad tai buvo mano pirmas kartas! Tu buvai man pirmasis, Zayn! Nejau tai užmiršai?! - dar vis šaukiau.
Jis žiūrėjo į mane netekęs žado. Jis tiesiog atsistojo nuo lovos ir apsisuko, jau norėjo eiti, bet vėl jį sulaikiau.
- Nejau tu tai pamiršai? - ramiai tariau ir atsistojau nuo lovos tiesiai už jo.
Šiek tiek aptemo akyse, bet po kelių sekundžių viskas vėl buvo gerai.
- Zayn, po velnių! - surikau ir vėl. - Ar tu ga.. - nutilau.