Catch and Hold Me (Z.M.)

23 dalis

*HARRY AKIMIS*

Pamačiau, kad Amy užsimerkė.
- Ne, Amy. Klausyk manęs, prašau atsimerk. Ar girdi, Amy? - silpnai tapšnojau jai per skruostus.
Ji neatsakė.
- Dieve mano! Kas vyksta? Kas jai? - pribėgus kalbėjo Alisa.
- Aš nežinau. Kur greitoji? - paklausiau.
- Ji tuoj atvažiuos. - tarė mergina.
- Mes negalim laukt. Amy blogai. Prieš prarasdama sąmonę ji pasakė, kad jai trūksta oro. - pasakiau.
- Tai labai blogai. Mes turim kažką daryti. - tarė.
- Aš nežinau ką. - atsakiau sumišęs.
Žinojau, kad galėčiau jai padėti vienu būdu, bet tada manau ji manęs nekęstų.
- Gaivink ją. Daryk dirbtinį kvėpavimą. - greit pasakė jos draugė.
Atrodo ji perskaitė mano mintis.
- Aš negaliu. Ji nekęs manęs už tai. - tariau sutrikęs.
- Nebūk kvailas, tu išgelbėsi jai gyvybę. Ji tau dėkos. - tarė.
- Ji nekenčia manęs. Ji nenorėtų to.
- Velniop jos norus. Tiesiog daryk tai. - paragino.
Pasidaviau. Linktelėjau ir atsisukau į Amy. Paguldžiau ją ant šaligatvio ir ėmiau daryti dirbtinį kvėpavimą. Tai buvo gan keista, nes vos pajaučiau jos lūpas prie savųjų, mane apėmė keistas jausmas. Rimtai? Aš negaliu to jausti. Juk ji Zayn mergina, ne mano.
Pamačiau, kad ji atsigauna. Baigiau tai ką dariau ir atsisėdau šalia. Ji greit pakilo nuo žemės ir tiesiog sėdėjo. Pasisuko į mane. Ji atrodė sukrėsta. Jai buvo šokas. Ji net nekalbėjo.
Staiga pamačiau, kad ji vėl visa pabalo ir mane tai privertė sunerimti.
- Amy, kas tau? - paklausiau.
Ji nekalbėjo. Tik vėl ėmė gaudyti orą. Po velnių, nejau ir vėl? Staiga ji įkvėpė didelį oro gurkšnį. Atrodė jai pagerėjo, bet.. Ji buvo visa išbalus, drebėjo ir vistiek nekalbėjo. Kas jai yra?
- Amy.. - rankom suėmiau jos veidą. - Paklausyk manęs, viskas gerai, tiesiog nurimk. - tariau.
Ji nesiklausė. Tai atrodė gan kraupu. Ji dairėsi aplink lyg pamišėlė, visa drebėjo. Ji atrodė mirtinai išsigandus. Kai ji vėl atsisuko į mane, aš nesusivaldžiau. Greit prispaudžiau savo lūpas prie jos. Akimirkai ji sustingo. Tada nesupratau kas jai atsitiko, bet.. Ji ėmė mane bučiuoti. Ir ne šiaip sau, o aistringai. Tai mane nustebino, bet ir aš nenorėjau atsitraukti. Tiesiog atsakiau tuo pačiu.
- Ehm. - Alisos balsas privertė mus atsitraukti.
Abu pažiūrėjom į ją. Ji buvo nutaisius piktą, o gal nustebusią veido miną. Tai privertė mane sukikenti, nes man tai pasirodė juokinga. Amy ir aš vėl atsisukom vienas į kitą. Mūsų akys žiūrėjo vienas į kitą. Tai buvo keista. Jos akyse matėsi sutrikimas ir silpna ugnelė.
- Kas man atsitiko? - paklausė ji.
Atrodo pagaliau ji grįžo į realybę.
- Man atrodo tau buvo priepuolis. - tarė Alisa.
- Kas? - nustebo.
- Priepuolis. - pakartojo. - Ir jei ne Harry tau būtų pasibaigę blogai. - tarė rodydama į mane.
- Ką?! - dar labiau nustebo.
- Nekartosiu, nes tu tai girdėjai. - sumurmėjo.
Amy greit pakilo nuo žemės ir tarė:
- Man reikia namo.
- Palauk. Juk tu ką tik buvai be sąmonės. - paskubomis ištariau.
- Na ir kas? Man viskas gerai. Alisa, einam. Iki, Harry. - greit pasakė ir čiupus Alisą už rankos pradėjo eiti.
Nesupratau, kas čia ką tik buvo?

*ALISOS AKIMIS*

- Amy, baik. - sustojau ėjusi. - Tau reikia į ligoninę. Reikia, kad tave apžiūrėtų.
- Alisa, liaukis. Man viskas gerai. Tiesiog einam. - ėjo toliau.
Atsidusau ir ėjau jai iš paskos. Kas su ja blogai? Kodėl ji visiškai nesiklauso kas jai yra sakoma? Kartais ji elgiasi kaip mažas vaikas, o ne 19 metų mergina. Tai suknistai erzina. Gal viskas tik dėl Zayn? O dar ir tas bučinys su Harry. Gal ji tiesiog pasimetus? Hm.. Vistiek negaliu jos suprasti.

*AMY AKIMIS*

Pagaliau mes namie. Greit nulėkiau į savo kambarį ir numetus pirkinių maišus prie lovos, kritau ant jos. Aš taip pavargau. Visų pirma, kaip aš galėjau pabučiuoti Harry? Kaip tai suprasti? Antra, dabar tikrai suprantu jog Zayn mane paliko. Ir kas dėl to kaltas? Harry. Kaip jis galėjo pasakyti Zayn, kad aš miegojau su juo? Tai nesamonė. Bet palaukit.. Juk pirmą kartą tai nutiko su Zayn, namelyje prie jūros, mes buvom girti. Aš pamenu tai. Bet kaip Zayn to nepamena? Juk tada aš jam pasakiau, kad tai mano pirmas kartas ir jis juk atsiprašinėjo manęs. Nejau jis pamiršo tai? O gal ne? Gal jis vėl pasirodys čia kai tik tai prisimins? O gal pagalvos, kad melavau jam? Bet iš viso kaip jis galėjo tikėti tuo ką jam pasakė Harry? Po galais, juk per jį aš buvau ligoninėj. Kaip Zayn juo patikėjo? Aš nieko nebesuprantu. Mano galvoje visiškas sutrikimas. Kažkas čia ne taip. Kažko aš nežinau. Ir tai absurdas. Nejau Zayn kažką slepia nuo manęs? O gal Harry? Po velniais, kuo man tikėti?
Su tokiom mintim tingiai išlipau iš lovos ir nuėjau nusiprausti. Tada apsirengiau pižamą, nes jau vėlu ir kritau atgal į lovą. Ilgai laukti neteko, nes po poros minučių užmigau.