Dangerous World |MALIK|

1.9

Pirmą, ką pajaučiau vos atgavusi sąmonę, yra tai, kad esu storomis virvėmis pririšta prie medinės kėdės. Jos skaudžiai rėžėsi į mano odą, tad neabėjoju, kad liks mėlynės.

Pramerkusi akis apsižvalgiau po patalpą kuroje dabar esu.

Priešais mane buvo didžiulis langas, be užuolaidų, bet su metalinėmis grotomis, šalia lango stūksojo maža lova, o prie pat jos stovėjo medinė spintelė ant kuriuos stovėjo vandens stiklinė ir gulėjo ginklas.
Sienos baltos su juodomis gėlėmis, o nuo lubų byrėjo cinkas.

Tai bvo panašu į kambarį. Iš dalies.

Bandžiau išlaisvinti rankas ir virvių, bet jos tik dar labiau įsirėžė į rankų odą sukeldamos skausmą. Galėjau prisieki, kad iš riešų teka kraujas.

Staiga už durų pasigirdo duslūs balsai ir su trenksmu prasivėrė kambario durys.

Pro jas įžengė vyras, kurks mane čia ir atitempė. Jis atrodė pavojingas, nuožmus,bet negalėjau gerai įžiūrėti jo veido bruožų per užkrtitusius ant akių plaukus.

Jam iš paskos atsekė rudaplaukis vyras, kuris rankoje laikė tokį pat giklą, kaip ir ant medinės spintelės šalia lovos.

Galėjau iš šių vyrų išvaizdos pasakyti, kad jie nėra geri vyrukai ir atėjo čia nežaisti su manimi.

Netikėtai rudaplaukis vaikinas priėjęs prie manęs, nubraukė užkritusius plaukus man nuo akių ir pajaučiau kaip mano kūną sukausto baimė atpažinus pirmąjį vyrą.

- Seniai matyta Lily. - žvelgdamas į mane tarė JIS.

- T...tu? - sumkčiojau ir išpūstamis akimis stebėjau vyrą.

- Argi nepasiilgai manęs, mažyte? - atsistojęs už mano nugaros ir pasilenkęs prie pat mano ausies sušnibždėjo.

- Deg pragare, Josh. - spjaute išspjoviau vyro vardą.

- Vis dar prisimeni mane.

- Neįmanoma pamiršti tokio šunsnukio kaip tu.

Netikėtai Josh atsidurė priešais mane ir staigus skausmas perėjo per mano dešinį skruostą.

Tas šunsnukis man trenkė!

- Atsargiau su žodžiais, katyte, nes gali skaudžiia nudegti. - sušnypštė man į ausį Josh.

- Ko tu iš manęs nori? Nepakankamai sugadinia mano gyvenimą vidurinėje? - paklausiau prisimindama visus užgauliojimus ir smūgius sulauktus iš Josh ir jo draugų.

Vidurinėjė buvau it pilka pelytė po šluota, kuri klausė tėvų, mokėsi vien dešimtukais ir buvo visų patyčių objektu.

Visi rasdavo pretekstą iš manęs tyčiotis. Net ir tie, kuriuos maniau laikanti draugais . Jie buvo neverti mano draugystės, nes tikri draugai niekada neatsuks tau nugaros, kai tau sunku.

Iš pradžių tai buvo tik kandūs žodžiai ir bjuarios replikos,bet vėliau viskas pasikeitė, nes Josh to neužteko. Jis norėjo matyti mane verkiančią iš skausmo, ir jam tai pavyko. Viskas daėjo iki to, kad jis mane išniekino. Pasinaudojo kaip šiūkšle.

Po to įvykio nebuvau išėjusi iš savo kambario 2 savaitęs. Nekalbėjau su niekuo. Iš mano lūpų neįšėjo nė garselis.

Mama nusprendė, kad man depresija dėl vaikino, kurio niekada nebuvau turėjusi.

Apsidžiaugiau kai tėtis gavo naują darbo pasiūlimą ir mes išsikraustėme iš to prakeikto Bradford'o. Nuo tada kai palikau Bradford'ą nebemačiau Josh, o dabar jis čia. Pagrobęs mane. Laiko tarsi kalinę.

- Artūrai, palik mus vienus. - paliepė Josh rudaplaukiui, kuris stovėjo atsirėmęs į sieną ir stebėjo mus.

Vyras linktelėjęs apsisuko ant kulno ir išėjo iš kambario palikdamas mus.

- Girdėjau susidėjai su Zayn Malik. - pritūpęs priešais mane, vyras suėmė mano veidą į savo delnus.

- Iš kur pažįsti Malik? - žvelgdama į Josh sutrikusi paklausiau.

- Jis turi tai, ko aš noriu. - skvarbiu žvilgsniu žvelgė man į akis Josh.

- Kas tai? - paklausiau.

- Tu.