Dangerous World |MALIK|

1.2

- Tu sveika? - vos įžengusi į namus pamačiau greitai laiptais žemyn lipantį Eriką.

- Taip. Malik manęs nerado, bet gavau keistą žinutę. Neabejoju, kad tak jis ją man atsiuntė. - sunkiai atsidusau ir leidausi apkabinama stiprių savo vaikino rankų.

- Bijojau blogiausio. - sukuždėjo man į plaukus jis.

- Viskas gerai. Ponas Campbell patikino, kad prie mūsų namų budės jo draugo dirbančio policijoje, žmonės ir mus saugos. Jei Malik prasiverš pro juos, tada imsiuosi kitokių priemonių. - ryžtingai tariau ir šiek tiek atsitraukiau nuo Eriko kad galėčiau pažvelgti į jo veidą.

Staiga Erikas suėmęs mano veidą į savo šiltus delnus, nusišypsojo ir pasilenkęs prie mano lūpų padovanojo švelnų bučinį.

- Aš pavargusi. Norėčiau šiek tiek pailsėti. - sučiaupdama lūpas ištariau.

Erikas visiškai nustebindamas, pakėlė mane ant rankų, taip išprašydamas iš mano lūpų kikenimą.

- Ei, paleisk. - bandžiau ištrūkti iš jo glėbio, bet vyras papurtė galvą ir pradėjo nešti mane link mūsų miegamojo.

Švelniai paguldęs mane ant minkštų lovos patalų, nurengė nuo manęs visą sportinę aprangą, palikdamas tik su apatiniu trikotažu. Tada pats nusirengęs iki apatinių, atsigulė šalia manęs pabučiuodamas į kaktą ,ir suspausdamas savo saugiame glebyje.

***

- Klausau... Taip, ji šiuo metu miega... Ką man jai sakyti?... Aš jos neliečiau ... Būsiu po pusvalandžio... Taip ji bunda... - iš miego mane pažadino Eriko pokalbio nuotrupos.

- Lily, man savaitei reikia išvykiti į svarbų susirikimą ,kuris vyks Prancūzijoje. - prie ausies išgirdau irzlų jo balsą..

- Tai būtina? . - sumurmėjau į pagalvę iš nepasitenkinimo.

- Tai tik savaitei. - paglostė mano ranką Erikas.

- Man tai ilgo laiko tarpas. - apsiverčiau ant nugaros, kad matyčiau prie manęs palinkusį vyrą.

- Kai grįšiu galėsime nuvykti kur nors paatostogauti. Vietą išrinksi tu. - šyptelėjo. - Ką manai?

- Tai puiku. - nusišypsojusi rankomis apsivyjau jo kaklą. - Vyksime į Majamį. Seniai norėjau ten nuvykti.

Paleidusi Eriko kaklą, atsisėdau lovoje patogiai įsitaisydama ir stebėdama kaip jis prie veidrodžio šukuojasi savo rudus plaukus, darydamasis sau šukuoseną.

Po kelių akimirkų baigęs su savo plaukais, Erikas priėjo prie manęs ir pakštelėjo man į lūpas.

Pamiršdama, kad jis ką tik susišukavo, įvėliau savo pirštus į švelnius jo plaukus ir jam nesitikėjus įsiverčiau į lovą.

Erikas buvo užgulęs mane savo kūnu , tad jo rankos galėjo laisvai bėgioti mano pusnuogiu kūnų.
Staiga jia savo liežuviu perbraukė per mano lūpas prašydamas įėjimo kurį žinoma daviau.
Eriko rankos nuslydo mano šonais ir švelniai juos pakuteno.

Nusijuokusi į vyro lūpas, atsitraukiau nuo jo prikandusi savo apatinę lūpą, nes jis atrodė labai karštai.
Juodas kostiumas gražiai gulė ant jo kūno, plaukai suvelti, o mėlynos akys spindėjo.

- Kad ir kaip norėčiau pasilikti, bet turiu eiti. - greitai pakštelėjęs į lūpas, išlipo iš lovos ir pasitvarkęs savo susivėlusius plaukus, išėjo iš miegamojo uždarydamas duris.

***

- Turime pasikalbėti apie Malik. - rimtai tarė ponas Campbell vos atsisėdau priešai jį ant kėdės.

- Kas su juo? - pasižiūrėjau susiraukusi į jį.

- Tu esi jo taikinys. - kaip faktą pateikė vyras. - Jis gali tau keršyti per artimuosius. Tad draugas sutiko ir pas tavo mamą nusiųsti apsaugos komandą. Dėl viso pikto.
Be to, vakar apie puse keturų nakties, Malik buvo pastebėtas vos dešimt kilometrų nuo tavo namų. Su juo kartu važiavo du juodi džipai be jokių valstybės numerių.

- Jeigu tas šunsnukis bent piršu palies mano šeimą, prisiekiu užmušiu jį ir jis atsidurs šešios pėdos po žeme. - suurzgiau.

Staiga suskambo mano telefonas. Išėmusi jį iš rankinės, atrakinau ir susiraukiau, nes skambino nežinomas numeris.
Paspaudusi atsiliepimo mygtuką, telefoną priglaudžiau prie ausies.

- Tai sakai ,lėlyte, kad aš atsidursiu šešios pėdos po žeme? - nusijuokė man puikiai pažįstamas balsas

- Ko tu nori, Malik? - atsistojusi nuo kėdės sušnypščiau.

Pono Campbell veidas tarsi suakmenėjo.

- Žinoma tavęs, mano prarastoji meile. Pasiilgau tavo kūno ir garsių dejonių sekso metu.

- Jokia as tau ne meilė, asile. Palik mane ramybėje arba atsidursi vėl už grotų. Bet iki gyvos galvos.

- Dar pažiūrėsim, lėlyte. - sukikeno. - Šeip ar taip mes susitiksime. Tuo gali neabejoti. Ir labai greitai.

- Kodėl esi toks užtikrintas? - susiraukiau.

- Juk nenori, kad tavo mažasis broliukas nukentėtų ar ne?

- Tu blefuoji. Mano brolis Londone.

- Argi? - paklausė Malik ir kreipėsi į kažką anapus ragelio. - Benai, gal norėtum kažką pasakyti savo mieląjai sesutei?

- Tu meluoji. Jis ne su tavimi. - stipriau sugniaužiau rankoje laikytą telefoną.

- Li? - fone pasigirdo drebantis mano broliuko balsas.

- Ben? Čia tikrai tu? - sukuždėjau.

- Sese, padėk man. Mane šiame rusyje laiko dvi dienas. - pradėjo verkti mano brolis.

- Benai viskas bus gerai. - raminau jį. - Aš tau padėsiu.

- Užteks. - šaltai pertraukė Malik. - Dabar esi tikra, kad tavo brolis pas mane.

- Tu šunsnuki! - per ašaras surėkiau. - Gražink man jį, nes kitaip pasigailėsi!

- Tavo vietoj prikąsčiau liežuvi, nes nuo manęs priklauso Beno gyvybė.

- Padarysiu viską ko tu nori, bet paleisk jį. - sukukčiojau ir atsisėdau ant kėdės, nes nelaikė kojos.

- Rytoj tavęs atvažiuos mano žmogus ir atveš pas mane. - šaltai ištarė Malik ir numetė ragelį.