Dangerous World |MALIK|

3.19

Stovėdama po karšto vandens srove, galvojau apie mūsų su Zayn bučinį. Jaučiausi tarsi apsvaigusi, viską matydama tarsi per tirštą miglą. Keliai keistai linko, tad atsirėmiau į vėsią dušo sieną padengtą juodomis plytelėmis.

Vos Zayn lūpoms palietus manąsias, pasijaučiau tarsi krentanti į bedugnę. Šis netikėtai užplūdęs jausmas mane įtin gąsdiną ir kursto manyje iki šiol nejaustą nerimą ir baimę. Vyro lūpos puikiai tiko prie manųjų, tarsi būtų sukurtos tik bučiuoti mane. Atrodė, kad jau seniau mes būtumėme būčiavęsis, bet juk tai visiška nesąmonė. 

Pažvelgusi į rudas Zayn akis, matau šilumą ir ryžta, o ne šaltį ir norą žudyti. Šis vyras ne juokais apsuko man galvą.

- Heile, ar tau viskas gerai? - pasigirdo tylus beldimas į vonios kambario duris.

- Man viskas gerai. - atsakiau ir susiraukiau dėl savo kimaus balso. 

- Ant lovos padėjau kelis drabužius. Jie tau turėtų tikti. - išgirdau ištariant Zayn. - Kai apsirengsi, kelis kartus pabelsk į miegamojo duris. Tada galėsime eiti prie pusryčių stalo. 

- Gerai. - užsukdama karštą vandenį, atsakiau. 

Išgirdusi sunkius žingsnius tolstančius nuo vonios kambario, ir užsidarius miegamojo durims, išlipau iš dušo kabinos. Nusišluosčiusi baltu rankšluosčiu savo šlapią kūną ir plaukus, pažvelgiau į priešais mane kabantį ant sienos veidrodį. Ant kaklo pastebėjau nuo Henrio pirštų likusias žymes ir susiraukusi lėtai per jas perbraukiau smiliumi. 

Grįžusi namo, tikrai jam atspardysiu pasturgalį. 

Pasiknaisiojusi spintelėje, radau plaukų džiovintuvą ir jį įjungusi, pradėjau varginančią procedūrą. 

Po gerų dvidešimt minučių, sausais plaukais, išėjau iš vonios kambario. Pažvelgusi į ant lovos padėtus drabužius - juodus džinsus ir baltą palaidinę. Apsirengusi juos, nustebau, kaip jie puikiai man tiko. 

Apsiavusi savo prie lovos gražiai padėtus batus, atsidusau ir nesibelsdama išėjau iš kambario. 

Zayn stovėjo šalia šio miegamojo, atsirėmęs į mėlynos spalvos sieną. Išgirdęs kaip atsidaro kambario durys, jis pasuko galvą ir nusišypsojo tokia šypsena, kuri būtų pakirtusi visoms merginoms ir moterims kelius. 

- Ačiū už drabužius. - padėkojau. 

- Nereikia dėkoti. - priėjo prie manęs, Zayn. - Eime žemyn? 

 Man linktelėjus, juodaplaukis švelniai paėmė mane už rankos ir pradėjo leistis laiptais žemyn. Ant sienų nebuvo jokių nuotraukų, bet tuo visiškai nesistebiu. 

Nusileidę į pirmą aukštą, nužingsniavome plačiu ir ilgu koridoriumi svetainės link, kai staiga iš už kampo išlindo maža mergaitė tamsiai rudais plaukais ir tokiomis pat akimis, ir šoko Zayn į glėbį. 

- Tėveli, aš tavęs jau ilgai laukiau, bet tu taip ir neatėjai. - papūtusi savo putlias lūpytes, pasiskundė mergaitė. 

- Atleisk mažute, bet juk dabar aš čia. - nusišypsojo švelnia šypsena Zayn ir greitai pabučiavo į papūstas mergaitės lūpas. 

Stebėjau šią keistą, bet kartu ir mielą sceną ir jaučiausi tarsi mane būtų pervažiavęs sunkvežimis. Ši mergaitė iš išvaizdos atrodo tokia panaši į Zayn.... 

- Ar tu mano mamytė? - švelnus mergaitės balselis pasiekė mano ausis. 

Sustingusi žvelgiau į rudas mergaitės akis ir negalėjau ištarti nė vieno žodžio. Keistas gumulas įstrigo gerklėje ir neleido man prabilti. 

- Ne Leize, čia mano draugė Heilė. - atsakė Zayn. - Heile čia mano dukra, Leizė.

Jaučiuosi  gerokai sumišusi.... Jau nebežinau kuo dabar tikėti...