Dangerous World |MALIK|

2.15

- Manau, kad geriausia mums abiem bus išsiskirti. - po kelių minučių trukusios nejaukios tylos, sunkiai, nuo ašarų kimiu balsu ištariau. 

Zayn kelis minutes tylėjo, bet tada atsitiko tai, kas privertė mano seną, užmirštą baimę šiam vyrui, mano vyrui  sugrįžti. 

Juodaplaukis keliais dideliais žingsniais  prisiartino prie manęs ir netikėtai griebęs man už kaklo, greitai bei skaudžiai prispaudė prie rausvos Leizės miegamojo sienos. Mano akys išsipūtė iš didžiausios nuostabos ir staiga atsiradusios baimės. 

- Nedrįsk manęs palikti, Lily. - lėtai pasilenkęs, tyliai bei lėtai sušnypštė man į ausį Zayn. - Tiesiog nedrįsk. 

Vyro rankos vis stipriau spaudė mano kaklą ir aš jaučiau, kad man ima labai stigti oro.                              Pakėlusi rankas, bandžiau atplėšti Zayn rankas nuo savo kaklo, bet mano pastangos buvo bevertės. Juk jis yra daug kartų stipresnis ir raumeningesnis už mane. Viso labo esu silpna moteris, ištekėjusi už pačio Zayn Malik. 

Jo plieniniai gniaužtai kiekvieną sekundę spaudė mano ploną kaklą vis stipriau, kad man pradėjo ne tik jį stipriai gelti, bet ir visą kūną.  

- Zayn... - bandžiau garsiai prabilti, bet iš mano lūpų išėjo tik tylus šnabždesys. 

Jau buvau pradėjusi manyti, kad artėja mano galas, bet staiga juodaplaukio stiprūs gniaužtai atleido mano kaklą, ir aš netrukus susmukau priešais jo kojas.

Užsiėmusi už kaklo pradėjau smarkiai kosėti ir sunkiai gaudyti orą. Mano kūną krėtė man puikiai pažįstamas drebulys ir aš jau ėmiau nerimauti, kad Zayn tai pastebės, ir tada mano visas gyvenimas sugrius. 

- Tu norėjai mane pasmaugti? - po kelių akimirkų lėtai pakėlusi savo pilnas ašarų ir baimės akis, sušnabždėjau. 

Vietoj atsakymo, Zayn lėtai pasilenkė prie manęs, ir paėmęs man už smakro, nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsena. 

- Kad daugiau negirdėčiau iš tavo lūpų, kad  mums reikia išsiskirti. - piktai man į ausį sušnypštė Zayn. - Supratai? 

Kelias akimirkas tylėjau ir net neketinau jam atsakyti, bet juodaplaukį tai sunervino, nes jo pirštai skaudžiai suspaudė mano smakrą. 

- Klausiu  ar SUPRATAI?! - jau nebe kalbėjo, o surėkė Zayn. 

- Supratau. - vos girdimai atsakiau. 

- Tikiuosi supratom vienas kitą. - atsitiesė Zayn ir paskutinį kartą pažvelgęs į mane, tysančia jam prie kojų, apsisuko ir išėjo iš Leizės kambario palikdamas mane vieną. 

Vos tyliai užsidarius kambario durims, leidau karštom, sūriom ašarom laisvai tekėti mano skruostais. Net neketinau jų valytis, nes man net skaudėjo ranką pakelti. 

Negalėjau patikėti, kad po šitiek laiko praleisto kartu, bendro gyvenimo ir mūsų santuokos, grįžo tas pats Zayn, kuris garsėjo kaip Londono gaujos vadas, neprognozuojamas nusikaltėlis.
Aš buvau beveik tikra, kad jis įstengs pasikeisti dėl Leizės ir manęs, ir mūsų meilė jam nustelbs jo pykčio priepuolius, bet pasirodo baisiai klydau. 

Po šitokių Zayn veiksmu imu manyti, kad pagaliau žvėris tūnantis jame pagaliau pabudo iš laikino miego. 

Žvelgdama į šaltas, iš pykčio patamsėjusias rudas vyro akis, neregėjau tos karštos meilės, kurią jis prisiekinėjo man jautęs. Zayn bejausmiame veide, jos atrodė tarsi negyvos - šaltos kaip ledas. 

Papurčiusi galvą, lėtai atsirėmiau į rausvą, Leizės kambario sieną ir atlošusi galvą sunkiai atsidusau. 

Nebežinau, ką reikės daryti toliau...

Louis pov*

Jau nebežinau kiek praėjo laiko nuo tada, kai atvežiau Eleanor į šią prakeiktą ligoninę, kur sušikti daktarai tik tyli ir nieko nesako apie jos būklę. Aš čia sėdėdamas, ant kietos rudos kėdės, baigiu išsirauti paskutinius savo plaukus. 

Ta nežiniai ir tyla mane pribaigs. 

- Ar yra žinių apie Ele ir Niall? - paklausė Harry įžengdamas į laukiamąjį. 

- Ne. - sunkiai atsiduso Danielle sėdėdama Liam ant kelių. 

Harry linktelėjęs persibraukė per savo garbanotus plaukus ir staiga jo veidą papuošė šiokia tokia šypsenėlė. 

- Harry.... - jau ketinau stotis bet šis tik papurtė savo galvą. 

- Tuoj grįšiu. - ištarė ir apsisukęs dingo už stiklinių durų. 

Liam su Danielle susiraukę pažvelgę į mane, bet aš tik gūžtelėjau pečiais tarsi pasakydamas, kad nežinau ką Harry ketiną daryti. Bet aš nujaučiau. 

Po kelių akimirkų Harry šypsodamasis grįžo ir atsisėdo ant kėdės, šalia manęs. 

- Niall jau pabudo, tad galime jį aplankyti.  - ištarė garbanius. - Jis jaučiais geriau,  atsipirko keliomis gan gilokomis žaizdomis pilvo srityje ir mėlynėmis ant kūno. Trys šonklauliai įskilę. Šiaip, toliau jis sveikas. 

- O mano Eleanor? - atsisukau į Harry. - Kaip ji? 

- Ją neseniai parvežė iš operacinės į palatą, kad pailsėtų. - nusišypsojo Harry. - Eleonor būtinas poilsis. 

- Iš kur tu tai sužinojai? - paklausė Danielle. 

- Sakykim, "gražiai" paprašiau pasakyti seselės. - tardamas žodį gražiai , Harry pirštais parodė kabutes. 

- O tiksliau? - kilstelėjau antakį? 

- Paklojau nemenką sumelę.