Dangerous World |MALIK|

3.7

- Ten Malik? - sutrikusi žvelgiau į tuos du kostiumuotus vyrus.

- Juodais plaukais. - pavartė akis Henris. - Nejaugi nematei kaip jis atrodo?

- Žinomą, kad mačiau. - tyliu balsu atsakiau, nes aplinkui vaikščiojo patarnautojai su padėklai ir aukštuomenės grietinėlė. - Bet tada jo plaukai buvo šviesūs. Nemaniau, kad vaikinai dažosi savo plaukus.

- Juk dabar dvidešimt pirmas amžius, sesutę. - nusijuokė iš mano žodžių Henris. - Vyrai elgiasi kaip moterys. Mačiau prieš dvejus metus vieną vyruką, kurio plaukai buvo nudažyti rožiniais dažais, o blakstienos siekė virš jo antakių. Bet svarbiausia buvo tai, kad jis vilkėjo juodą suknelę ir turėjo papus.

Prunkštelėjusi, pradėjau garsiai juoktis, o kartu su manimi ir Henris. Džiaugiausi, kad tik keli arčiau stovėję žmonės atsisuko į mūsų pusę, bet tarp jų ir šunsnukis Malik su savo kompanionu.

Mūsų žvilgsniams susitikus, pasijaučiau tarsi nukratyta silpnos elektros srovės.

Jis stovėjo vos dešimt metrų nuo mūsų, bet jo rudos tarsi šokoladas akys mąsliai žvelgė į manąsias. Nenuleidau savo akių nuo Malik, o jis tarsi tai pat neketino nuleisti savųjų nuo manųjų.

Jaučiau keistą jausmą krūtinėje. Mane tarsi kažkas dusino iš vidaus, galva apsunko ir aš šiek tiek susvyravau, bet savo žvilgsnio nuo Malik neatitraukiau.

Atrodo, tarsi mano galvoje kažkas spragtelėjo ir prieš akis prabėgo, tarsi kokiame filme, kažkokie vaizdiniai. Nesupratau kas tai, nes jie tą pačią akimirką dingo iš mano galvos, kaip ir atsiradę.

- Heile. - krūptelėjau pajutusi Henrio ranką sau ant peties.

- Ką? - sumirksėjusi, nutraukiau savo žvilgsnį nuo Malik ir atsisukau į brolį.

- Nespoksok taip akivaizdžiai į jį. - rimtai ištarė Henris. - Nes kitos moterys ims pavydėti.

- Juk žinai, kad aš noriu jam tik atkeršyti už savo dukros mirtį. - susiraukiau. - O tos kvaišos gali pasiimti jį ir turėtis kiek jų širdys geidžia.

Henris tik pavartė akis ir gurkštelėjo iš savo taurės vėsaus šampano. Pastatęs savo taurę ant šalia stovinčio staliuko, ranka persibraukė per savo šviesius plaukus ir apsižvalgė aplinkui.

Mano brolis iš tiesų yra nepasotinamas mergišius ir jam svarbiausią patenkinti savo draugužį kelnėse. Kiekvieną dieną pas jį lovoje atsiranda po keletą moterų, kurios yra tikrų tikriausios prostitutės.

Nekenčiu, kada Henris parsivedą eilinę kekšę su kuria dulkinasi ne tik savo kambaryje, bet ir ant virtuvės stalo. Labiausiai mane pykdo tai, kad pabudusi ryte, jas randu namuose tarsi čia gyventų ir galėtų man nurodinėti.

Vieną kartą buvo taip, kad kažkokia ryža karvė pagalvojo, kad aš Henrio namų tarnaitė ir liepė man, tai kvaišai paruošti pusryčius ir surasti naujų drabužių, nes mano eržilas broliukas, taip jį pavadino ta ryža merga , suplėšė jos suknelę. Niekada niekam neleidau savęs žeminti, tad nesusivaldžiusi išvilkau ją už plaukų iš brolio namų, ir liepiau daugiau nebegrįžti, nes praretinsiu jai plaukus.

Henris sužinojęs apie mano tokį poelgį tik nusijuokė ir net gi džiaugėsi atsikratęs tos ryžos kalės. Pasak jo, lovoje ji buvo tikrai beviltiška nors ir turėjo didele krūtinę.

Zayn pov*

Šviesiaplaukei moteriai nusukus žvilgsnį nuo manęs į vyrą stovintį šalia jos, pajaučiau Harry ranka ant savo peties. Atsisukęs į draugą, pastebėjau, kad jis taip pat spoksojo į tą paslaptingą moterį.

- Kas ji? - pažvelgiau į Harry.

- Niekada nesu anksčiau jos matęs. - atsakė draugas.

Pasijaučiau keistai, vos mano ir tos moters žvilgsniams susitikus. Jos šviesūs blondiniški plaukai ir rudos akys taip priminė mano Lily, kad akimirką atrodė, kad žvelgiu į savo dingusią žmoną.

Bet jos veidas skiriasi nuo Lily, kas patvirtino, kad ta moteris nėra mano žmona.

Šalia jos stovintis vyras buvo taip pat šviesiaplaukis, bet jo akių spalva buvo mėlyna. Pažvelgęs į juodu kartu, palaikiau sutuoktiniais, nes ant tos moters kairės rankos pastebėjau žiedą. Bet vyras tokio pačio ant savo piršto nenešiojo.

- Zayn, tau laikas eiti pasakyti kalbą. - iš minčių mane grąžino Harry balsas.

Atsidusęs ištuštinau savo taurėje esantį vyną ir nužingsniavau mažos pakilos link. Atsistojęs priešai visus, permečiau akimis priešais mane padėtą tekstą ir pradėjau kalbą.

- Labas vakaras visiems. Džiaugiuosi, kad tokį šiltą liepos vakarą susirinkote čia. - ištariau pelnydamas visų čia susirinkusių dėmesį, o kartu ir tos paslaptingos šviesiaplaukės moters. - Kaip ir žinote, šis viešbutis yra jau antrasis kurį pastačiau tam, kad kiekvienas atvykęs asmuo galėtų puikiai pailsėti ir praleisti laiką. Viešbutyje pramogų tikrai netruks, tad kviečiu visus čia susirinkusius apsilankyti čia ir....

Mano kalbą pertraukė kelių moterų aiktelėjimas. 

Pakėlęs savo akis nuo parašytos kalbos į minią, susiraukiau nuo pamatyto vaizdo.

Moteris laikė savo delną prie paraudusio skruosto, o iš jos akių lėtai riedėjo ašaros. Vyras stovintis šalia jos atrodė tiesiog įsiutęs, o jo mėlynos akys nepaliko moters kūno.

Staiga jis čiupo jai už riešo ir pradėjo tempti išėjimo link. Moteris muistėsi ir tyliai verkdama prašę ją paleisti.

- Tuojau pat paleisk ją.