Dangerous World |MALIK|

1.11

Jau gėriau trečią brendžio stiklinę. Laukėme, kada nusileis Calum ir pateiks mums informacijos apie Lily ir jos buvimo vietą.

Visi pastebėjo, kad vos kontroliuoju save ir niekas nedrįso uždavinėti jokių klausimų, nes šiuo metu mano mintyse yra tik ji - Lily.

- Calum jau čia, - po kelių minučių tylos prabilo Harry, vos pamatęs Calum lipantį laiptais žemyn su keliais popieriais rankose.

- Ką sužinojai? - ėjau tiesiai prie reikalo nešvaistydamas laiko veltui.

Jis nudelbė savo akis į lapą ir pradėjo skaityti:

- Lily yra Los Andželo pakraštyje, esančio apleisto namo rūsyje. Jį saugo lygiai penkiolika apsauginių - šeši viduje, penki saugo priekines, keturi galines duris. Jie yra apsiginklave tarsi ruoštusi puolimui ar kažkam panašaus. Manau jau jie žino, kad tu atvyksti jos.

- Sulaužysiu visus jų kaulus, jeigu tik palies ar nuskriaus ją. - suurzgiau ir mečiau tusčią stiklinę į sieną. - Aš ...

Nutraukdamas mane, suskambo mano telefonas. Susiraukęs išsitraukiau jį iš džinsų kišenės ir kelias minutęs spoksojas į nežinomą numerį, pridėjau aparatą prie ausies.

- Manau turi svarbią priežastį mane trukdyti. - šaltu balsu tariau.

- Z...Zayn? - pasigirdo tylus balselis.

- Lily? - išpūtes akis pažvelgiau į Calum.

- Zayn, prašau, padėk man. - jau kukčojo mergina.

- Nurimk Lily ir paklausyk manęs. - eidamas pro duris į kiemą tariau. Paskui mane sekė ir visu likusieji. - Gali apibūdinti kur dabar esi?

- Esu kažkokioje blankiai apšviestoje patalpoje. Tai primena šiek tiek į kambarį, bet manau čia būta rūsio. - jau tvirtesniu, bet tyliu balseliu tarė Lily.

- Ar matei pro kur važiavote? Gal pastebėjai kažką pažįstamo? - paklausiau?

- Ne. Aš atsipeikėjau tada, kai buvau rūsyje pririšta prie kėdės.

- Ar žinai kas tave pagrobė?

- Taip, jis sakė turintis su tavimi nesuvestų saskaitų.

- Kas jis? - paklausiau klausimo, kuris man rūpėjo šuo metu labiausiai.

- Jo vardas J... - netikėtai fone pasigirdo kažkokie prislopinti balsai, tada garsas tarsi kažkas trenktu kažkam ir tada stojo tyla.

- Lily!?- surikau, bet staiga ryšys nutrūko palikdamas mane nežinioje.

Atsisukęs, neapsirikau. Mane atsekė visi mano žmonės eantys čia.

- Calum, Jace, Džon pasiimkite iš mano rūsio ginklus , o tada po penkis žmones ir sekite paskui mane. Niall, Louis, Harry ir Liam važiuosite su manimi. - tariau ir nuėjęs link bagažinės ,atidariau ją.

Ištraukęs iš jos visus turimus ginklus, padaviau jiems.

- Žaidimas prasideda. - tariau ir įsėdęs kartu su vyrais į automobilį, patraukiau Los Andželo link.

Lily pov*

Sedėdama prisiminiau, kad savo užpakalinėje džinsų kišenėje turiu mažyti telefoną. Jis beveik nepastebimas per džinsus, nes yra labai plonas.

Jeigu man tik pavyktų atlaisvinti šiek tiek kairiąją ranką ir paimti jį....

Sukaupusi visas dar likusias jėgas, bandžiau visaip atlaisvinti kairės rankos virves ir man pavyko ,nors jaučiau, kad mano riešu teka šiltas skystis.

Bandžiau telefoną iškrapštyti iš džinsų kišenės ir po kelių minučių jis jau buvo mano rankoje.

Eidama per skambučių sarašą, ieškojau Zayn numerio, nes jis skambino tada, kai grąsino dėl mano brolio. Suradusi jį, paspaudžiau skambinimo mygtuką.

- Manau turi svarbią priežastį mane trukdyti. - pasigirdo šaltas vyro balsas.

- Z...Zayn. - tyliu balsu ištariau.

- Lily? - sitrikęs paklausė vyras.

- Zayn, prašau, padėk man. - jau kukčiojau nebeglėdama sulaikyti ašarų.

- Nurimk Lily ir paklausyk manęs. - girdėjosi, kad jis kažkur eina. - Gali apibūdinti kur dabar esi?

- Esu kažkokioje blankiai apšviestoje patalpoje. Tai primena šiek tiek į kambarį, bet manau čia būta rūsio. - jau tvirtesniu, bet tyliu balsu tariau.

- Ar matei pro kur važiavote? Gal pastebėjai kažką pažįstamo? - paklausė Zayn.

- Ne. Aš atsipeikėjau tada, kai buvau rūsyje pririšta prie kėdės.

- Ar žinai kas tave pagrobė?

- Taip, jis sakė turintis su tavimi nesuvestų sąskaitų.

- Kas jis? - paklausė Zayn klausimo, kuris jam manau rūpėjo labiausiai.

- Jo vardas J...- mane pertraukė atsidarančios patalpos durys.

- Ach tu, kale. - suurzgė Josh ir priėjės trenkė man su delnu per skuosta, kad nuo jo jėgos pasisuko mano galvą į kitą puse.

Paėmęs iš mano rankų telefoną, metė jį į sieną leisdamas jam subyrėti į daug dalių.

- Kam skambinai?!. - vos nerėkė jis.

- Tavo baisiausiam košmarui. - nusišypsojau ir pajaučiau dar vieną smūgį sau į veidą, o tada tamsa.