Dangerous World |MALIK|

2.10

Lily pov*

- Kas per šūdas! - pašokdamas nuo kėdės ant kurios sėdėjo, sušuko Zayn.

Mergaitė esanti jo rankose tikriausiai išsigando ir pradėjo garsiai verkti. Zayn veidas persikeitė į piktą ir jis savo jau tamsiai rudomis akimis pažvelgė į Leizę.

- Nutilk! - užrėkė ant dukros vyras.

Leize jo glėbyje pradėjo spardėti ir aš greitai priėjusi, paėmiau dukrytę ant rankų.

- Kas tau darosi, Malik!? - piktai pažvelgdama į juodaplaukį, sušnypščiau.

- Kas man darosi!? - Rėkė Zayn ant manęs ir aš buvau nustebusi tuo. - Kažkas sušiktai kėsinasi į mūsų draugų gyvybes!

- Tai dar nereiškia, kad reikia šaukti ant Leizės. - mėgindama nuraminti dukrą, ištariau.

- Koks skirtumas. - suurzgė Zayn ir greitai praėjęs pro mane, išėjo.

- Kas čia ką tik įvyko? - Sutrikusi pažvelgė į mane Danielle.

- Malik negali suvaldyti savo nervų. - šluostydama šlapius nuo ašarų dukrytės skruostus, susiraukiau.

- Einu paklausiu seselių ar yra žinių apie Eleanor ir Niall. - Atsistodamas nuo savo kėdės, atsiduso Louis.

- Aš einu tai pat. - linktelėjo man su Dani Harry ir nusekė paskui Louis.

- Tikiuosi, kad viskas bus gerai. - paglostydama Leizės galvytę, šyptelėjo mergina.

Linktelėjusi, atsisedau ant kėdės, kuriuoje prieš kelias akimirkas sėdėjo Zayn, ir susimąsčiau.

Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad Zayn elgiasi kažkaip keistai ir jo pykčio priepuoliai pasirodydavo greičiau nei įprasta.

Pamenu tą vakarą kai jis grįžo visas piktas, o jo krumpliai buvo kruvini.

" - Velnias! - garsiai trenkdamas namų durimis, sušuko Zayn.

Sutrikusi atsistojau nuo supamosios kėdės Leizės kambaryje, ir tyliai išėjau iš kambario.

Nusileidusi laiptais į pirmą aukštą, susiraukiau nuo pamatyto vaizdo.

Zayn krumpliai buvo kruvini, o marškinėliai ištepti krauju. Jo akys buvo nebe tokios šviesiai rudos spalvos kaip įprastai, bet patamsėjusios nuo pykčio.
Zayn stovėjo viduryje svetainės, o prie sienos gulėjo sudužusi vaza.

- Kas čia vykstą? - sutrikusi paklausiau vis dar stovėdama laiptų pabaigoje.

- Ne tavo reikalas,Lily. - suurzgė vyras.

- Kaip tai ne mano? - suraukiau antakius ir sukryžiavau savo rankas ant krūtinės.

- Nesikišk pasakiau. - sušnypštė vyras piktai žvelgdamas į mane.

- Tu sakai man nesikišti, kai mano vyras grįžta kruvinais krumpliai bei marškinėliais namo, ir daužo daiktus! - nebeatlaikydama surėkiau ir nulipusi laiptais žemyn, atsistojau priešais Zayn.