Dangerous World |MALIK|

1.29

- Esu šio renginio didelis rėmėjas, tad turiu teisę čia būti. - atsakė Zayn su vos girdima pašaipa savo balse.

- Ne tai turėjau omenyje. - susierzinusi ištariau. - Kodėl tu čia, šiame balkone? Seki mane?

- Ten per daug tvanku ar ne? - atsirėmė viena koją į sieną vyraas.

Pavarčiusi akis, nusisukau nuo Zayn ir rankomis atsirėmusi į balkono turėklus, stebėjau vakaro dangų. Neketinu kalbėtis su juo ar atsakinėti į jo bereikšmius klausimus.

- Taip ir tylėsi, lėlyte? - paklausė juodaplaukis.

Išgirdusi savo pravardę, kuria visada mane vadino Zayn, sudrebėjau, bet toliau neatsisukau.

- Neturiu ką tau pasakyti. - šaltu balsu atsakiau.

- Aš manau priešingai, lėlyte. - išgirdau sunkius žingsnius už savęs.

- Manyk kaip nori. - susiraukiau.

Staiga pajaučiau šiltas bei dideles rankas sau ant liemens ir tvirtą krūtinę, kuri rėmėsi man į nugarą. Krūptelėjusi, išleidau drebantį atodūsį.

- Nebūk tokia šalta. - sumurkė man į ausį Zayn ir krimstelėjo ją. - Juk tau visada patiko glaustis arčiau manęs.

- Paleisk mane. - muistydamasi jo glėbyje ištariau.

Aiktelėjau kaip pajaučiau šlapią bučinį sau ant kaklo. Prisipažinsiu, kad man tai patiko, bet turiu to neparodyti.

Negaliu taip lengvai pasiduoti šiam vyrui. Nors ir mylių jį, kad net skaudą.

Jis neturi sužinoti, ką aš jam jaučiu.

- Hm... - išleido atodūsį Zayn. - O tu vis dar arši katytė.

Staigiu judesiu jis mane apsuko, ir dabar kitas kitam žvelgėme tiesiai į akis. Rudose akyse buvo matyti aistros kibirkštėlė.

- Ko tu nori iš manęs? - paklausiau ir atrėmusi savo delnus į Zayn raumeningą krūtinė, bandžiau jį nustumti nuo savęs.

O jis tikrai sutvirtėjo per tuos dvejua metus.
Bet kur jis buvo?

- Kaip ir sakiau,mes turime pasikalbėti.

- Neturime apie ką.

Po kelių akimirkų man pavyko ištrūkti iš stiprių Zayn gniaužtų. Greitai apėjusi aplink jį, išėjau iš balkono.

Ėjau ilgu koridoriumi, kol suradau salę, kurioje vyko pokylis. Tolumoje pamačiusi Harry garbanas, sukausi eiti link jo, bet pajaučiau, kad esu sugriebiama už rankos ir atsukta į asmenį.

- Neatsuk man nugaros, kai su tavimi kalbu. - suurzgė Zayn.

- Ką noriu, tą darau. - pašaipiai tariau.

- Kas čia vyksta? - už mano nugaros pasigirdo prikimęs balsas.

Pasukusi galvą lengviau atsikvėpiau, nes tai buvo tik Harry.

- Jis... - prabilau bet buvau nutraukta.

- Aš tik norėjau su Lily sušokti vieną šokį. - dirbtinai nusišypsojo Zayn ir pažvelgė į mane. - Ar sutiksi, lėlyte?

- Am... Aš... - mykčiojau ir sutrikusi žvelgiau tai į Harry, tai į Zayn.

- Viskas gerai Lily, gali eiti. - nusišypsojo garbanius ir paliko mus vienus. Žinojau, kad ta šypsena apsimestinė.

Kas per velnias čia nutiko?!?

- Eime. - vesdamasis į salės vidurį, ištarė Zayn.

Nejaugi jis tikrai mano, kad aš su juo šoksiu?
Nejaugi galvoja, kad po visko, ką jis man yra padaręs, taip paprastai imsiu ir pasiduosiu?