Dangerous World |MALIK|

2.20

Lily pov*

Sunkiai pramerkiau savo akys, aplink save matydama tik tamsą. Kelis kartus sumirksėjusi bandžiau bent ką nors įžiūrėti, bet patalpoje kurioje esu buvo velniškai tamsu.

Susiraukiau pajutusi, kad esu prirakinta prie kažkokios metalinės kėdės antrankiais, ir jie skaudžiai įsiveržė man į riešus vos pamėginau pajudinti rankas. Kojos tai pat buvo surakintos prie kėdės kojelių, o pati kėdė stipriai pritvirtinta prie cementinių grindų.

Pasirodo Randy yra ne toks ir kvailas, kad pririštų mane prie kėdės virvėmis iš kurių būčiau per kelias minutes išsilaisvinusi.

Staiga už durų pasigirdo sunkūs kažkokio žmogaus žingsniai ir aš liovusi bandyti ištrūkti ir suklusau.

Žingsniams nutilus už šios velniškai tamsios patalpos, po akimirkos spynoje kelis kartus pasisuko raktas ir patalpos durys atsivėrė.

Markstydamasi nuo kambarį netikėtai užpildžiusios šviesos, stengiausi įžiūrėti tarpduryje stovintį siluetą. Po akimirkos mano akys apsiprato su šviesa ir aš pakėliau savo skaudančią galvą aukštyn.

Mano spėjimai pasitvirtino, nes tarpduryje stovėjo vyras tamsiais plaukais ir tokiomis pat akimis. Per mus skiriantį atstumą negalėjau pasakyti kokios spalvos buvo jo akys, bet tai nėra svarbu.

- Pagaliau pabudai. - įžengdamas į patalpą, Randy paliko už savęs atviras duris. - Jau maniau, kad užmušiau tave per stipriai trenkdamas ginklu per galvą.

- Mane ne taip lengva užmušti. - piktai atsakiau ir pavarčiau akis.

- Arši... - sustodamas priešais mane, sukikeno Randy. - Man patinka.

- Man nusišvilpt į tai, kas patinka tokiam šunsnukiui kaip tu. - žinojau, kad mano žodžiai supykdys vyrą, bet man į tai buvo nusispjaut.

Pastebėjau , kad jo rankos susigniaužia į kietus kumščius, o tamsios venos iššokstą ant rankų.

Kad ir kaip nenorėjau to pripažinti, bet turėjau keistą silpnybę matydama raumeningų vyrų rankas su iššokusiomis venomis.

O šis tamsiaplaukis vaikinas buvo neįšimtis.

Galėjau drąsiai teigti, kad Randy buvo tikrai karštas vyras, bet tai tikriausiai prieštarautų pagrobimo taisyklėms. Kur matyta, kad auka seilėjasi dėl ją pagrobusio vyro, nors jis ir buvo tikrai karštas. Bet palyginus Randy ir Zayn, manasis buvo patrauklesnis.

Ir tai sakau ne dėl to, kad Zayn yra mano vyras.

Kelis kartus sumirksėjusi, grįžau į realybę ir pakėlusi savo galvą, piktai pažvelgiau į tamsiai rudas Randy akis.

- Nesitikėjau, kad Malik pasičiups tokią gražią lėlytę kaip tu. - kilstelėjęs mano smakrą aukščiau, plačiai nusišypsojo Randy, parodydamas savo tobulus, sniego baltumo dantis.

- Ko tu iš manęs, po velniais nori? - iškošiau pro sukąstus dantis.

- Hmm.... Pagalvokim... - nykščio pagalvėle, perbraukęs per mano apatinę lupą, kalbėjo toliau Randy. - Noriu tavęs nuogos kiekvieną dieną savo lovoje, prisidengusią tik šilkinių chalatėliu ir...

- Na tu ir padugnė! - garsiai riktelėjau ir už tai gavau atsaką.

Kairioji vyro ranka pakilo, ir jis stipriai trenkė man antausį, kad net loštelėjau į kitą pusę.

- Dabar įdėmiai manęs paklausyk, meilute. - stveręs už mano šviesių, garbanotų plaukų, pasilenkė prie mano ausies. - Esi mano namuose ir nepakęsiu juose triukšmo, tad būk tokia gerutė ir pasistengt nerėkauti paleidusi savo gerklę, nes kitaip...

Kelias akimirkas vyras nutilo ir patalpa kurioje buvau skendėjo visiškoje tyloje, o galvos odą pradėjo nemenkai peršėti.

- Kitaip kas? - kilstelėjau antakį mesdama Randy iššūkį.

- Patirsi tokias kančias, kokių gyvenime nesi patyrusi. - nusišypsojo vyras manydamas, kad jo žodžiai mane įbaugins.

Bet nutiko priešingai.

Prunkštelėjusi, pradėjau garsiai juoktis, nes po velniais, juokingesnio grąsinimo nesu girdėjusi.

- Esi tikras nevykėlis pagrobime. - vis dar juokdamasi ištariau. - Visiškai nesistebėsiu, jeigu po kelių akimirkų Zayn išžudys visus stojusius jam skersai kelio. O ant galo pasiliks tave, kad pakankintų.

Randy kietai sukando dantis ir dar kartą trenkė man antausį, bet aš vis dar nenustojau juoktis.

- Jeigu manai, kad kelis kartus trenkdamas man, priversi verkti ir maldauti nustoti, tai baisiai klysti. - žvelgdama vaikinui tiesiai į akis, tariau. - Esu iškentėjusi baisesnį šūdą, nei keli antausiai.

- Nemanau, kad Malik tave ras. - paleisdamas mano šviesius plaukus, atsitiesė vyrass. - Nes mus skiria vandenynas.

Išpūtusi akis pažvelgiau į Randy, ir mėginau suprasti kiek po galais aš laiko buvau be sąmonės. Atrodė, kad prabėgo kelios valandos nuo tos akimirkos, kai Randy rado mane vonioje, vos man spėjus paslėpti Leizę. Tą akimirką buvau visiškai išsiblaškiusi, kad nepastebėjau jo man už nugaros. Pasinaudojęs ta akimirka, jis pistoletu trenkė man per galvą ir aš praradau sąmonę.

- Kur po galais mes esame? Ir kiek laiko buvau be sąmonės? - piktai paklausiau žvelgdama į patenkiną Randy veidą.

- Prancūzijoje. - eidamas atvirų patalpos durų link, atsakė vyras.

Kas per velnias?!