Dangerous World |MALIK|

2.17

Lily pov*

Laukiau kas nutiks toliau, bet netikėtai žingsniai nutilo. Sutrikusi žvelgiau į rudas kambario duris ir su stipriai plakančia širdimi, laukiau kas įvyks toliau.

Ši tyla man visiškai nepatiko.

Staiga pasigirdo tylus tuksenimas į miegamojo duris. Nedvejodama iškėliau priešais save šaltą ginklą ir pasiruošiau šauti, kad ir kas stovi už durų.

- Lily. - pasigirdo prislopęs Zayn balsas. - Čia aš.

Visiškai negalvodama, greitai prisiartinau prie durų ir pasukusi raktą spynoje kelis kartus, atidariau duris. Mano akys išsipūtė nuo pamatyto vaizdo.

Zayn rankos,  iki pat alkūnių buvo visos kruvinos ir vienoje iš jų jis tvirtai laikė šalto metalo ginklą. Juodi, vešlūs plaukai susivėlę, o veidas šaltas ir budrus.

Zayn greitai įžengė į Leizės miegamąjį ir kuo skubiau uždarė duris, jas užrakindamas.

- Tau ir Leizei viskas gerai? - paklausė juodaplaukis nužvelgdamas mane nuo galvos iki kojų.

- Taip. - linktelėjau galvą. - Kas čia po velniais dedasi?

- Namą apsupo Randy žmonės. - susinervinęs, kruvinais pirštais persibraukė per savo susivėlusius plaukus.

- Kas tas Randy?- sutrikusi pažvelgiau į Zayn.

- Žmogus, kuris pastaruosius septynerius metus, kai buvau kalėjime, kėsinosi nuversti mane nuo posto, ir užimti visą valdžią mafijoje. - atsakė vyras. - Man dar sėdint kalėjime, jis mokėjo keliems kaliniams, kad mane jame užmuštu, bet kaip matai - jiems nepavyko. Vaikinai pasamdė kelis kalėjimo apsauginius, kad mane saugotų, nes Randy vyrai kelis kartus norėjo mane užmušti miegantį.

Visiškai sutrikusi žvelgiau į juodaplaukįir netikėtai, sukilo noras jam gerai užvožti.

Juk jis pažadėjo, kad su mafija ir visais nešvariais darbeliais bus baigtą visiems laikams.

- Tu nepasitraukei ar ne? - kietai sukandusi dantis, paklausiau.

- Nepasitraukiau. - nepažvelgdamas į mane atsakė Zayn.

- Tu man pažadėjai, kad viską susijusi su tuo mėšlu, baigsi! - užrikau pamiršdama kas dedasi aplink. - Pasitrauksi iš mafijos ir perduosi valdžią Harry! Jis neturi ko prarasti,  o tu turi! Visus metus mane apgaudinėjau! Gyvenau melo burbule ir man jau to gana! Noriu išgirsi tiesą!

- Lily... - žiojosi prabilti Zayn, bet aš papurčiau galvą.

- Turi Leizę ir aš nenoriu, kad ji liktu be tėvo! Nenoriu, kad ji augtų taip kaip aš! - piktai žvelgdama į juodaplaukį, sušnypščiau.

- Nutilk, Lily! - tai pat suriko Zayn ir jo veidas iš pykčio tapo raudonas. - Tiesiog nutilk!

- Tiesa akis bado ar ne? - piktai sušnypščiau jausdama sūrias ašaras lėtai riedančias mano skruostais. - Ar ir vėl man trenksi, o galbūt šį kartą ir užmuši? 

Zayn jau žiojosi kažką sakyti, bet jį pertraukė garsus šūvis. Išpūtusi akis pažvelgiau į Leizės miegamojo duris ir jose pamačiau mažytę skylę.

- Lily... - išpūtęs akis pažvelgė į mane Zayn ir netikėtai susmukau jam prie kojų.

Jaučiau, kad man labai peršti kairį petį, tad sutrikusi pažvelgiau į jį ir pamačiau jame įstrigusią kulką. Jau geriau būčiau nežiūrėjus.

Pakėlusi dešinę ranką, atsargiai priliečiau pašautą petį ir krūptelėjau pajutusi didžiulį skausmą, pereinantį per visą kūną.

Zayn panosėje tyliai nusikeikė ir apsižvalgęs po kambarį, kažko ieškojo.

- Trečiame stalčiuje, prie Leizės lovos, spintelėje yra vaistinėlė. - ištariau.

Zayn linktelėjęs, greitai priėjo prie spintelės, atidarė reikiamą stalčių ištraukęs baltą vaistinėlę, grįžo prie manęs. Atidaręs vaistinėlę, iš jos išėmė pincetą, vandenilio peroksidą ir bintą. Atsukęs peroksido buteliuką, pažvelgė į mane ir aš linktelėjusi, kietai sučiaupiau savo lūpas.

Po kelių minučių trūkusios gan skausmingos procedūros, kulka jau buvo išimta iš mano peties ir aš galėjau lengviau atsikvėpti. Apibintavęs man petį, Zayn padėjo man atsistoti.

Kad ir kaip bebūtų keistą, namuose po šūvio stojo mirtina tyla, kuri man visiškai nepatiko.

Tarsi tyla prieš audrą...