Dangerous World |MALIK|

1.27

Mums einant mano namų link, nepratariau nė žodžio. Harry matė iš mano veido, kad aš nenoriu kalbėtis kas ką tik nutiko, tad jis nešdamas Leizę savo rankose, ją kalbino.

Atrakinusi namų duris, nusiaviau batus ir nužingsniavau į svetainę. Harry tuo metu užlipo laiptais į mažylės kambarį ir paguldė ją, nes ji užmigo jo rankose.

Sėdėdama svetainėje ant sofos, nepajaučiau kaip mano skruostais pradėjo tekėti sūrios ašaros, o rankos nesustodamos drebėjo.

Garbanius įžengęs į svetainę, išsigando pamatęs mano ašarotas akis, šlapius skruostus ir drebančias rankas. Po kelių minučių pajaučiau, kaip jo rankos apsikabiną mano liemenį ir prisitraukia į šiltą savo glėbį.

Paslėpusi savo galvą Harry krūtinėje, leidau garsiam kukčiojimui išsiveržti pro mano lūpas. Ašaros laisvai nusileido skruostais, ant juodų vyro marškinių, taip įsigerdamos į juos.

- Viskas bus gerai. - glostė mano plaukus Harry ,kol sugebėjau nusiraminti.

- Kodėl jis šitaip elgiasi? - pakėlusi ašarotas akis į žaliaakį, paklausiau. - Kodėl vėl pasirodė mano gyvenime?

- Nes jis yra šunsnukis. - su kartėliu atsakė jis.

Aš iš jo žodžių tyliai sukikenau .

Harry visada moka mane prajuokinti, nors ir kokia graudi situacija būtų.

- Ko jam čia reikia? Nejaugi jis grįžo kankinti manęs. - prisiglausdama arčiau garbaniaus, klausinėjau.

- Nei aš, nei kiti neleis jam tavęs nuskriausti. - pabučiavo man į kaktą ir atsistojo. - Turiu sutvarkyti vieną reikalą.

- Paliksi mane vieną? - patempdama lūpą, pažiūrėjau į jį.

- Nesijaudink, greitai grįšiu. - pabučiavęs švelniai man į kaktą, apsisuko ir išėjo.

Atsiguliau ant sofos ir netrukus užmigau.

***

P

abudau nuo krebždesio.

Sunkiai atsisėdau ir delnu persibraukiau per veidą.

Kur yra Harry? Jis visada man paskambindavo jeigu tekdavo užtrukti ilgai.

Bandžiau jau skambinti, bet atsiliepdavo tik jo balso paštas. Tai pat ir kitų vaikinų.

Nejaugi jie papuolė į bėdą?

Krūptelėjau, kai išgirdau antrame aukšte garsų trenksmą. Tarsi kažkas sunkaus būtų nukritę ant grindų. Po to sekė ir mergytės garsus verksmas.

Greitai pašokusi nuo sofos, pribėgau prie spintelės šalia laiptų ir iš jos ištraukusi ginklą, jį užtaisiau.

Iškėlusi ginklą priešais save, lėtai pradėjau lipti laiptais aukštyn. Būdama viršuje, skubiais, bet atsargiais žingsniai ėjau link Leizės kambario iš kurio girdėjosi jos verkimas.

Tyliai atidariusi kambario duris, greitai akimis perbėgau kambarį ir atsidusau iš palengvėjimo. Kambaryje nieko nebuvo.

Padėjusi ginklą ant spintelės šalia lango, nužingsniavau link dukros lovelės ir švelniai paėmusi Leizę ant rankų, nusišypsojau.

Mergytė apsiraminusi padėjo savo galvytę man ant peties, o vieną rankutę man ant krūtinės. Po kelių akimirkų ji užmigo mano rankose.

Pažvelgusi dar kartą į langą, susiraukiau, nes jis visada būna uždarytas.

Tikriausias Harry jį atidarė, kad į kambarį įeitų šviežio oro.

Uždariusi jį su viena ranka, laikydama mergyte rankose išėjau iš jos kambario ir įėjusi į savąjį, paguldžiau ją ant lovos.

- O ji graži. - už nugaros prabilo duslus vyro balsas.

Mano kvėpavimas pastrigo gerklėje, o rankos vos pastebimai pradėjo drebėti.

Lėtai atsistojusi nuo lovos, atsisukau į žmogų kurio nekenčiu, bet kartu ir myliu.

- Ką tu čia veiki? - vos nesurėkiau, nes norėjau jį savomis rankomis pasmaugti.

- Norėjau pamatyti tave. - žiūrėdamas į mane, ištarė.

- Kodėl? - sukryžiuodama rankas sau ant krūtinės.

- Nes pasiilgau tavęs. - jam ištarus tuos žodžius, atrodė, kad mano širdis akimirkai sustojo.

Kelias minutes stovėjau it sustingusi, bet tai nutraukė grasus vyro juokas.

- Tu vis dar likai tokia pat kvailė, kokia ir buvau. - kvatojosi Zayn.

- Gal aš ir kvailė, bet ne bailė. - ištariau ir užčiuopusi ginklą padėtą ant staliuko už nugaros, staigiu mostu atstačiau priešais jį.

Vyro veidas persikreipė akimirksniu. Iš linksmo, jis pasidarė šaltas ir agresyvus.

Staiga pajaučiau, kad esu sugriebiama už pečių ir prispaudžiama prie kambario sienos, o ginklas yra išmuštas man iš rankų.

Su baimę žvelgiau į rudas Zayn akis ir bijojau net kvėpuoti. Jo šalti pirštai smigo man į pečių odą, sukeldamas skausmą. Muisčiausi mėgindama ištrūkti iš jo gniaužtų, bet mano kūnas buvo prispaustas vyro.

- Paleisk mane. - pareikalavau vis dar mėgindama ištrūkti.

- Neaiškink man. - suurzgė Zayn.

Visa drebėjau iš baimės, kai jis lūpomis keliavo mano kaklu ir žandikaulio linija, kol pasiekė lūpas. Nusukau galvą nenorėdama jausti jo lūpų ant savųjų, bet mano veidas buvo atsuktas per prievarta.

Kelias akimirkas žvelgėme kits kitam į akis, kol pajaučiau putlias Zayn lūpas ant savųjų. Nenorėdama jausti to, ką jaučiau seniau, kietai suspaudžiau lūpas, neleisdama jan įsibrauti į mano burną.

Zayn susierzinęs atsitraukė nuo manęs ir jo viena ranka nukeliavo mano kaklu aukštyn, kol pasiekė žandikaulį ir jį suspaudė. Aš aiktelėjau ir mano lūpos prasivėrė, suteikdamos vyrui progą įsisiurbti man į lūpas. Bandžiau jį nustumti, bet tai buvo beviltiška.

Pasidavusi jam, atsakiau į jo bučinį ir pakėlusi rankas, įvėliau į jo juodus, vešlius plaukus. Tik dabar pajaučiau, kad jie paaugo.

- Kaip aš šito pasiilgau. - suurzgė Zayn.

Mūsų lūpos judėjo tobulai. Jos atrodė tarsi skirtos tik mums.

Daugiau pražiojau burną, ir pajaučiau Zayn liežuvį kovojantį su manuoju. Po kelių minučių, jo lūpos nusileido mano kaklu ir pradėjo jį švelniai kandžioti bei čiulpti.

Sudejavau ir pradėjau taršyti juodaplaukio plaukus, kad jį užvedė dar labiau.

Myliu jį.

Grįžęs atgal prie mano lūpų, įsisiurbė į jas ir godžiai bučiavo. Suėmęs mano rankas, iškėlė man virš galvos su viena savo ranka ir stipriai prispaudė. Aš atlošiau savo galvą ir žiūrėjau į lubas, kai Zayn kandžiojo mano kaklą.

Aš už tai tikrai keliausiu į pragarą

Garsi dejonė paliko mano lūpas, kai jis šlapiais bučiniais nusileido link mano suknelės iškirptės.

- Tu mano. - suurzgė Zayn man į kaklo linkį, kol aš bandžiau atsigauti, nuo ką tik patirtų įvykių. - Pasakyk tai.

- Ne. - suinkščiau vyrui suspaudus mano krūtį.

- Taip, Lily. - nestipriai sukando mano kaklo odą. - Ištark tai.

- Aš tavo. - dusliu balsu atsakiau.