Dangerous World |MALIK|

3.16

Vis dar kosėdama, pakėliau savo galvą ir iš nuostabos išpūčiau akis.

Zayn buvo parvertęs Henrį ant grindų ir apžergęs jo liemenı, talžė jį. Vyro smūgiai buvo tikslūs ir greiti, tad nors ir mano brolis buvo puikus kovotojas, bet negalėjo apsiginti nuo šio vyro. Ir dar būdamas gerai išgėrės.

- Tu sumautas šunsnuki, aš tave pamokysiu, kad prieš moteris negalima kelti rankos! – rėkė Zayn iš kairės rankos trenkdamas Henriui per veidą.

Iš mano brolio dešiniojo antakio, nosies bei apatinės lūpos tekėjo tamsus kraujas ir lašėjo ant žemės. Negalėjau daugiau žiūrėti, kaip Zayn talžo Henrį.

Juk vis dėl to Henris yra mano brolis, mūsų venomis teką tas pats kraujas ir jis man yra brangus. Šiuo metu jis yra girtas ir nesuvokia ką daro. Ir jis atsirado čia per mane.

Henris maišo mane su kažkokia Ema ir aš ketinu sužinoti kas ji per viena tokia.

- Gana! – atsistojusi nuo grindų, sukosėjau.

Zayn kūnas akimirksniu sustingo išgirdus mano balsą. Vyras lėtai nuleido vis dar ore kietais suspaustą į kumštį ranką, nulipo nuo Henrio ir pakilęs nuo grindų atsisuko į mane.

- Sakai gana? – Zayn rudos akis lėtai nusileido mano kūnų žemyn ir vėl pakilo link mano veido. – Jis ruošėsi tave pasmaugti!

- Bet vis dėl to aš gyva ir sveika. – dar kartą kostelėjau. – Tavo dėka.

- Jeigu nebūčiau pasirodęs čia laiku, tas šunsnukis, kurį tu vadini savo broliu, būtų tave pasmaugęs! – suurzgė Zayn.

- Henris yra girtas ir visiškai nesuvokią ką darantis. – papurčiau galvą. – Jis supainiojo mane su kažkokia Ema.

- Tavo kaklas visas mėlynas kaip ir riešai, o veidas baltas kaip kreida. – artindamasis link manęs, ištarė Zayn. – Tau nesaugu čia su juo.

- Aš moku apsiginti. – pirštais pasitryniau smilkinį, nes pradėjo skaudėti galvą.

- Kurgi ne. – suraukė savo antakius Zayn.

- Koks tau skirtumas matyti mane gyvą ar mirusią? – paklausiau. – Mes juk viso labo tik pažįstami.

- Tu esi mano asmeninė padejėja, o aš rūpinuosi savo darbuotojais.

- Tai visada leki pas juos į namus ir pritalžai jų giminaičius iki sąmonės netekimo?

- Tu man rūpi, Heile. – sustodamas priešais mane, atsiduso Zayn.

- Aš esu tik viso labo tavo darbuotoja ir tikrai nerūpių tau kaip ir kitos moterys. – pažvelgiau į rudas vyro akis. – Aš niekuo nesiskiriu iš kitų.

Netikėtai Zayn paėmė mano abejas rankas į savo delnus ir švelniai suspaudė. Nuo šio vyro prisilietimo mano kūną vėl nutvilkė maloni elektros srovelė kaip ir pirmą kartą jam mane palietus. Nykščiais Zayn švelniai pradėjo masažuoti mano krumplius. Suvirpėjusi, nurijau burnoje susikaupusias seiles.

Prisimink, dėl ko esi čia!

Zayn prisitraukė mane arčiau savęs ir aš galėjau užuosti vyriškus kvepalus susimaišiusius su muilo kvapu. Mano krūtinė susidūrė su jo tvirtais kūno raumenimis ir aš sudrebėjau.

- Ar tau viskas gerai, Heile? – duslus šio vyro balsas pasiekė mano ausis.

- Man viskas gerai, Zayn. – sušnabždėjau.

- Važiuojam pas mane. – per keistą spengimą ausyse, išgirdau tariant Zayn. – Ten būsi saugi.

- Argi? – kostelėjau.

- Ar gerai jautiesi?

- Juk sakiau, kad man viskas.... – nebaigiau sakinio, nes susmukau.

Man nespėjus atsidurti ant grindų, Zayn spėjo sučiupti mane. Atsidūriau jo glėbyje ir kelis kartus sumirksėjau bandydama prasklaidyti miglą akyse. Savo galvą padėjau vyrui ant peties ir dar kartą kostelėjau.

- Heile, tik nemėgink užmerkti akių. – kažkur nešdamas mane, kalbėjo Zayn.

Toliau nebegirdėjau ir nemačiau nieko, nes praradau sąmonę.