Dangerous World |MALIK|

1.7

Esu čia jau mėnesį. Per jį nutiko daug konfliktų su Malik, kurie baigėsi mėlynėmis ant mano kūno. Jis manimi naudojasi kaip žaislu. Neturinčiu jausmų. Širdies. Vilties.

Kaip ir susitarėme, mano mažasis broliukas buvo saugiai gražintas mano mamai į Londoną, o aš likau pas Malik.

Dienos slinko ilgai ir nuobodžiai. Jis privertė mane prisiminti tai, ką buvau pamiršusi, nustūmusi į patį savo toliausią širdies kamputį ir užglaisčiusi storiausiu sluoksniu.

Šio vyro dėka, tapau vėl ta pati baili, nepasitikinti savimi devyniolikmetė mergaitė, kuria visi naudojosi ir skriaudė.

Niekas iš artimųjų apart mano mažojo broliuko nežino kur aš esu, nes Malik tuo pasirūpino. Dabar sėdžiu tame pačiame Malik dvare ,,savo,, kambario vonioje, susirietusi kamputyje ir laukdama savo tolimesnio likimo.

Po kelių minučių, ramstydamasi į sieną pakilau nuo šaltų plytelių ir raukydamasi iš skausmo, mažais žingsniukais nutypenau prie didžiulio veidrodžio, kabančio ant vonios sienos.

Pažvelgusi į savo atspindį veidrodyje, net pati savęs išsigandau.

Mėlynos akys paraudusios nuo nuolatinio verkimo, oda pabalusi padengta mėlynėmis, šviesūs plaukai nušiurę, nebetokie spindintys ir švelnūs kaip prieš mėnesį, kai gyvenau laisvą bei laimingą gyvenimą.

Pasilenkusi prie kriauklės, atsukau čiaupą ir kelis kartus šaltu vandeniu apsišlakščiusi veidą, užsukau.

Vis dar bijojau išeiti iš vonios ir sutikti šaltą Malik žvilgsnį. Pradėjau jo bijoti, kas nėra gerai. Mama visada man sakydavo :

Niekada neparodyk žmonėms, kad bijai, nes jie pasinaudos šia tavo silpnybe ir naudosis juo kaip stipriausiu ginklu priešais tave. Jie tuo manipuliuos, kol tu pavargsi kovoti, ir pasiduosi.

Sukaupusi visą drąsą kurios dar šiek tiek liko manyje, raukydamasi iš skausmo išėjau iš vonios ir atsiguliau ant minkštų lovos patalų.

Buvau jau beužmieganti, kai staiga su trenksmu prasivėrė kambario durys ir į miegamąjį įžengė įniršęs Malik.

- Stokis ir renkis. - paliepė prisiartinęs prie manęs.

Susiraukusi, lėtai pakilau nuo lovos, kol Malik numetė šalia manęs ant lovos drabužius. Tai buvo juodos kelnės, balta palaidinė, švarkelis ir sportiniai bateliai.

Kadangi buvau tik su mėlynais Malik marškiniais, teko kiek pavargti persirenginėjant. Kūnas priešinosi, o nuovargis sekino.

Po kelių minučių, vyras tempėsi mane tamsiu koridoriumi, išėjimo link.

- Gal gali lėčiau? - tyliai paprašiau, nes nespėjau greitu Malik tempu, o ypač kai skauda kūną nuo sumušimų.

- Neturime tam laiko. - suurzgė jis ir pasiekę juodą Malik mašiną, įsėdome į ją.

- Ką mes čia veikiame? - paklausiau, kai mašina po valandos sustojo prie dviaukščio namo.

- Neklausinėk. - tempdamasis mane namo link suburbėjo vyras.

Galėjau laisvai ištraukti ranką iš Malik gniaužtų, bet to nepadariau, nes žinojau to pasėkmes.

Prieš dvi savaites bandžiau pabėgti, bet man nepavyko ir už tai mano kūnui atsiliepė ne kaip. Vos Malik sužinojo, kad bandžiau pabėgti, įniršęs įsiveržė į ,,mano" kambarį ir skėlęs man antausį, pasinaudojo manimi.

Prieš išeidamas iš kambario jis pasakė, kad daugiau nemėginčiau pabėgti nuo jo, nes išžudys mano šeimą priešais mano akis.

Įžengusi į namą, staiga buvau prispausta prie sienos ir atakuota Malik lūpų.

Neturėjau jėgų atstumti jo, tad su siaubu laukiau sekančių jo veiksmų.

Atsitraukęs nuo manęs, vyras nieko netaręs nusivedė mane aukštyn laiptais į kambarį.

Ten buvau vėl prispausta prie sienos ir jaučiau Malik lūpas ant savo kaklo.

Nieko nedariau, tik stovėjau sustingusi bijodama išleisti, bent menkiausią garselį.

Jaučiau šleikštulį, kai Malik rankos leidosi žemyn mano kūnų, jį glamonėdamos.

Netikėtai vyras mane nustūmė ant minkštos lovos ir užguldamas mane.

Jo rankos nutraukė nuo manęs švarkelį ir numetė jį tolyn. Pasilenkęs, Malik suglaudė mūsų kaktas ir gavosi taip, kad žvelgėme vienas kitam į akis.

Baimingomis akimis žvelgiau į vaikiną ir krūptelėjau, kai jo ranka atsidūrė ant mano skruosto ir jį švelniai paglostė.

- Ar tu bijai manęs? - tyliai paklausė Malik.

Tylėjau. Nežinojau ką atsakyti. Bijojau supykdyti jį.

- Atsakyk man. - piktai ištarė Malik.

- Taip. - drebančiu balsu atsakiau ir užsimerkiau, kai pajaučiau laisvą vaikino ranką lendant po mano palaidine.

Staiga suinkščiau iš skausmo kai jo ranka suspaudė mano kairįjį šoną.

Malik nesupratęs pažvelgė į mane ir bandė pakelti maike, bet aš jį sustabdžiau.

- Ne. - papurčiau galvą.

Malik pervėrė mane piktu žvilgsniu ir man patraukus ranką ,sulaikiau kvėpavimą, kai drabužis buvo pašalintas nuo mano kūno ir visos mėlynės puikiai buvl matomos.

Malik staigiai atsisėdo ant mano liemens ir švelniai pirštais perbraukė mėlynę kuri buvo pradėjusi blukti, bet vis tiek puikiai matėsi.

- Ar tai padariau aš? - tyliai paklausė Malik.