Evė Keitlin
Gyvenimas - keistas reikalas. Jau negana, kad taip sunku išgyventi, bet ne, jis dar ir tyčiojasi iš jos. Kai išplovė paskutinius dubenėlius ir sudėjo juos į lentyną, Evė Keitlin atsisėdo, pasidėjo prieš save tą pakvietimą. Tada liūdnai bežiūrėdama į savo suknelę nubraukė ašaras.
Kažkada jie buvo turtinga ir laiminga šeima. Tada, kai ji dar buvo labai jauna, svajojo apie princą ant balto žirgo, mokėsi šokti, dainuoti. Svajojo ištekėti už puikaus vyro, susilaukti gražių vaikų būrio ir gyventi ilgai ir laimingai. O dabar džiaugiasi, kad turi pietums ropių, o apie vyrą ji nustojo svajoti jau seniai. Ji tiesiog negalėjo palikti savo trijų brolių ir seserų tėvui. O kas norės žmonos ne su kraičiu, o su trimis vaikais?
Ji nuėjo prie skrynios, kurioje gulėjo motušės rūbai. Evė Keitlin neįstengė parduoti jų, nes likę motušės rūbai buvo vienintelis prisiminimas apie ją. Juk viską, kas buvo vertinga, seniai tėvas užstatė, pragėrė ir pardavė.
Išsitraukusi melsvo šilko suknelę pajuto priplėkusį kvapą, bet audinys buvo dar geras. Ji brūkštelėjo delnu per švelnų audinį. Tik jos rankos buvo suskirdusios nuo darbo ūkyje, dėl ko audinys nemaloniai kibo prie pirštų. Reikėjo ją pasimatuoti, todėl ji nedrąsiai nusivilko savo pilkąją, ir dar nedrąsiau užsivilko motušės.
Evė smarkiai skyrėsi ir nuo motušės, ir nuo tėvo. Ir net broliai su seserimi nebuvo į ją panašūs. Visi jie buvo raudonplaukiai, o Evė Keitlin atrodė kaip balta varna šalia jų, būdama šviesiaplaukė, mėlynakė. Tėvo girti sėbrai net juokėsi iš jos tėvo, pašiepiančiai klausdami, ar ji tikrai jų vaikas.
Ji buvo aukštesnė už motušę, ir jos krūtinė gerokai pilnesnės už josios, todėl suknelė atrodė trumpoka, o iš didelės iškirptės tiesiog veržte veržėsi pilnos krūtys. Kurpaitės daugmaž tiko. Bus gerai, kitaip juk nebus. Liūdnai nusijuokė sau, nusiėmusi suknelę išnešė į lauką, norėdama, kad vėjas išpūstų nemalonius kvapus.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Demono mylimoji. Kai tu mane prarasi.
FantastikPradžioje kvailame žaidime pas mane atėjo sapnas. Sapną atlydėjo knygos istorija. Ta istorija persikėlė į antrą knygą, kurią būtent norėjau jums parodyti. Bet, kad tai antroji šios knygos dalis supratau tik įpusėjus antrąją. Todėl skaitome istorijos...
