I Want You ( Liam Payne )

2 dalis

*Candisės pozicija*

Aš nesuprantu, rimtai, aš graži, mano figūra tobula, tačiau jis net akies krašteliu į mane napažiūri. Gal man kas blogai? Gal praradau savo grožį? Nieko nesuprantu...

-Ei Candy, tau viskas gerai?- paklausė manęs Rikas.

-Taip, o kas nutiko?- paklausiau sutrikusi.

-Ne, tiesiog mes tave gal kokią valandą kalbiname, bet tu užsisvajojusi.-atsakė Rikas.

-Blogai miegojau.- pasiteisinau. Nuskambėjus skambučiui susidėjau savo pietus, kurių net nespėjau suvalgyti, ir išskubėjau iš mokyklos į barą, nes ten susitariau susitikti su senu pažįstamu.

Įsėdus į taxi, vairuotojui pasakiau adresą, ir mes pradėjome važiuoti. Kelionė neturėtų užtrukti. Bet vairuotojas vis žvilgčiojo į veidrodėlį ir stebėjo mane. Net nestebėjo, bet rijo mane akimis, kurgi nerysi, kai mano marškinėliai tokie aptempti, o mano krūtinė tiesiog norėjo išlipti lauk. Staiga supratau, jog mes jau vietoje, išlipau iš automobilio, padaviau vairuotojui pinigus.

-Kitą kartą taip akivaizdžiai nenurenginėk savo klientų, nes atrodai kaip iškrypėlis.- pasakiau jam.

Jo reakcija buvo neįskaitoma, todėl nusijuokusi nuėjau į barą. Tik į jį įėjus užuodžiau svaigalų kvapą. Prisėdau prie baro ir prie manęs priėjo barmenas.

-Ko pageidausite, panele?- paklausė flirtuodamas su manimi.

-Degtinės kokteilio, katuk.- atsakiau ir nusiunčiau oro bučinuką.

-Tuojau bus.- pasakė vaikinas.

Tai visada suveikia jei nori nemokamai išgerti. Vaikinai yra tokie naivuoliai, papūti lūpytes, parodai truputį savo grožybių ir jis tavo. Aha! Reikės taip pamėginti ir su Liam, tai visada suveikia.

-Labas, gražuole.- mano mintis išblaškė Luke balsas. Jis yra mano lovos draugas, jei suprantate apie ką aš.

-Labas, mažuti.-gundančiai pasakiau. Jis priėjo prie manęs ir grubiai pabučiavo. Tada atsisėdo ant šalia esančios kėdės ir mane užsisodino ant savo kelių. Mes bučiavomės, kol mus nutraukė.

-Panele, štai jūsų gėrimas.- pasakė tas sušiktas barmenas.

-Eik iš čia, nematai, kad mes užsiėmę!?- sušuko Luke ir paėmęs mane už rankos išsitempė į antrą aukštą, kuriame buvo miegamieji. Jis pradarė vieno miegamojo duris ir įsitempęs į vidų, mane prirėmė prie sienos. Jis godžiai bučiavo mano kaklą, iki tol, kol aš jį nustūmiau ant lovos ir apžergiau jo liemenį. Aš pradėjau nusirenginėti, na jis irgi nedelsė, nes net nepastebėjau kaip jis liko tik su apatiniais. Kuomet aš atakavau jo kaklą bučiniais, jis atsikratė mano liemenėlės ir pradėjo bučiuoti mano krūtinę. Iš mano lūpų išsprūdo nedidukė dėjonė, bet jis nesiliovė bučiavęs mano krūtinės.

-Mažuti, gali greičiau?- paklausiau jo. Tada jis mus apvertė, iš stalčiaus išsitraukė prezervatyvą nieko nelaukęs jį užsidėjo. Nė nespėjau sureguoti, kai jis staigiai įėjo į mane. Jis judėjo greitai, todėl sukandau jo petį. Dėjonės užpildė kambarį ir dar po kelių jo postumių aš pajutau šilumą užpildant mano pilvo apačią. Staiga jo kūnas užgulė manąjį ir jis, kaip ir aš valdėme savo nestabilius kvėpavimus.

-Tai buvo geras seksas.- nusiridenęs nuo manęs ištarė Luke.

-Tai buvo ne geras, o nuostabus seksas.- atsisukusi į jį mirktelėjau jam.

-Sutinku, neveltui su tavimi.- pavarčiau akis, po jo tokių žodžių. Pakilau iš lovos ir pradėjau rengtis.

-Jau išeini?- jis manęs paklausė.

-Taip, juk žinai kaip man nepatinka nakvoti pas vaikinus ar su jais miegoti be sekso.- atsakiau jam, nors jis ir pats žinojo atsakymą. Visada jam tai sakau, nes man rimtai nepatinka miegoti su vaikinais be sekso, man nepatinka tie bereikšmiai apsikabinimai miegant ir panašiai.

Apsirengus išskubėjau iš baro ir paskambinau taxi, tačiau niekas neatsiliepė. Kas per velnias!? Skambinau dar kelis kartus, tačiau visvien niekas neatsiliepė, na ką teks eit pėščiomis.

Ėjau namų link tikrai ne valandą ir ne dvi, kojos vos pasivilko. Staiga prie manęs sustojo mašina, pagalvojau, jog tai kažkas norėjęs mane pavežti, bet klydau, nes iš automobilio išlipo Jaksonas. Gyvenimas tiesiog tyčiojasi iš manęs.

-Na ką, labas gražuole.- teištarė jis. Kaip supratau jis girtas, labai girtas.

-Eik velniop, Jaksonai!- sušukau ant jo, bet jis pribėgęs čiupo už mano rankos ir prisitraukė mane prie savęs.

-Tu būsi mano, kale!- po tokių jo žodžių as pradėjau panikuoti. Jis grubiai mane pabučiavo ir susdrąskė mano palaidinę.

-Paleisk mane!- sušukau ant jo kūkčiodama per ašaras, bet jis man trenkė. Straiga išgirdau automobilio padangų cypimą ir pajutau, jog Jaksono ant manęs nebėra. Pakėliau galvą, jog pamatyčiau kas mane išgelbėjo, bet mačiau tik kažkokį vaikiną talžant Jaksoną. Tuomet tas vaikinas į mane atsisuko ir aš jį atpažinau. Tai Liam.