I Want You ( Liam Payne )

27 dalis

*Candisės pozicija*

Sunkiai pramerkiau savo akis ir apsižvalgiau. Po velnių, kur aš esu!?

Norėjau atsisėsti, bet pradėjo skaudėti visą kūną. Šūdas! Šiaip ne taip pakilau iš lovos ir pradariusi miegamojo duris apsižvalgiau ar nieko nėra. Čia tuščia... Gal mane pagrobė?

Ėjau ilgu kolidoriumi kol pasiekiau svetainę. Čia buvo labai gražu ir erdvu. Gal čia naujas Zayn butas?

Dar truputį apsižvalgiau ir mano pilvas pradėjo urgzti, todėl pradėjau ieškoti virtuvės.

Na, ją radau greitai, nes ji buvo šalia svetainės. Nupėdinau iki šaldytuvo ir jį pradariusi pastebėjau, jog maisto labai daug. Manau namo šeimininkas nepasiges, jei aš truputį užkąsiu.

Taip išėjo, kad aš ne truputį užkandau, o ištuštinau visą šaldytuvą. Ups... Pasiėmusi iš spintelės traškučių nuėjau į svetainę ir atsisėdusi an sofos pasijungiau kažkokį filmą.

Žiūrėjau sau ramiai filmą, kol išgirdau durų trenksmą. Greit nubėgau į "savo" miegamajį ir užsirakinau duris, nes pagalvojau, kad čia Zayn grįžo. Atsitūpiau kamputyje ir laukiau kas bus toliau.

Girdėjau, jog žingsniai artėjo kambario link, todėl dar labiau susigūžiau kamputyje ir laukiau kas bus toliau.

-Candise, tu čia?- paklausė pažįstamas balsas.- Čia aš Liam.

Nieko nelaukusi priėjau prie durų ir jas atrakinus nuleidau galvą. Bet Liam savo ranka pakėlė mano smakrą, kad aš žiūrėčiau jam į akis. Nežinau kodėl, bet mano skruostu nusirito ašara.

Liam su nykščiu ją nuvalė, o aš jį stebėjau.

-Atsiprašau...-sužnabždėjau.

-Tu neturi už ką atsiprašyti, tu nekalta, kad Zayn tave sumušo.- ach Liam, aš ne už tai noriu atsiprašyti...

-Taip, tu teisus...- sumurmėjau. Aš bailė, net negaliu prisipažinti, kad jį vis dar myliu...

-Tau reiktų ant veido uždėti ledo.- atsitraukęs pasakė ir išėjo.

Aš dar pastovėjau kelias minutes ir nusileidau laiptais į apačią. Liam iš šaldiklio ištraukė ledo ir suviniojęs į kažkokią medžiagą uždėjo man ant kaktos.

-Ačiū.- sumurmėjau. Jis tik nusišypsojo ir nuėjęs į svetainę atsisėdo ant sofos. Aš prilaikydama ledukus taip pat nuėjau į svetainę ir atsisėdau ant sofos.

-Gali pasilikti kiek reikės, nes manau Zayn reikia atsikvošėti.- atsisukęs į mane pasakė.

-Ačiū.- vėl sumurmėjau.- Tavo mergina labai graži.- pasakiau, nes buvo nejauku sėdėti tyloje.

-Na, ačiū.- padėkojo.- Ar jūs dažnai su Zayn pykstatės?

-Na, ta prasme...- buvau nutraukta.

-Candise, sakyk tiesą.- sukandęs dantis pasakė Liam.

-Taip, dažnai.- prisipažinau.

-Ar visada tie barniai baigiasi mėlynėmis ant tavo veido?- vis dar sukandęs dantis paklausė.

-O kodėl rūpi?

-Man nerūpi.- šaltai atsakė.

Aš nutilau ir daugiau nepratariau nė žodžio. Pakilusi nuo sofos nuėjau į miegamajį ir jame užsidariau.

Aš jam nerūpiu... O ką tu sau manei, Candise? Kad jau apgynė nuo Zayn, tai dar nereiškia, kad tu jam rūpi.

Bet Liam man rūpi...

Atsiguliau ant lovos ir užmerkiau akis. Vėl ašara nusirito mano skruostu.

Aš beproto jį myliu.

Pabudau ir supratau, jog buvau užsnūdusi. Pakilau iš lovos ir nuėjus iki spintos išsitraukiau kažkokią maikutę.

Nusimoviau savo suknelę ir apsimoviau tą maikę. Tyliai išėjau iš kambario ir nupėdinau į pirmą aukštą. Pastebėjau, jog Liam žiūri kažkokį filmą, todėlo nuėjau iki virtuvės ir pasidariau spragėsių.

Pasiėmiau juos ir nuėjau į svetainę. Tik man užėjus Liam žvilgnis nukrypo į mano nuogas kojas. Aš nekreipiau dėmesio, o tiesiog atsisėdau šalia. Žiūrėjau filmą, bet negalėjau susikaupti, nes Liam nenustojo žiūrėjęs į mane.

-Kas?- susinervinus pasakiau.

-Ar galiu spragėsių?- paklausė jis. O Dieve, norėčiau dabar sau trenkti.

-Žinoma.

Valgėm spragėsiu ir žiūrėjom filmą. Aš žvilgtelėjau į Liam ir tik dabar pastebėjau, jog jis sėdi be marškinėliu. Kaip aš jo pasiilgau...

Padėjus spragėsius ant stalelio, apžergiau Liam liemenį.

-Ką čia darai?- sutrikęs paklausė jis.

Aš nieko neatsakiau, o tiesiog pradėjau bučiuoti jo krutinę vis leisdamasi žemyn.

Nuverčiau jį ant sofos. Taigi, dabar aš gulėjau virš jo. Pradėjau braižyti nagais jo V liniją.

-Candise, baik.- sumurmėjo jis.

Pasilenkiau link jo ir vėl pradėjau glamonėti jo kaklą.

-Aš taip tavęs noriu.- sušnabždėjau. Pajudinau savo klubus ir iš jo lūpų išėjo gilus urzgimas. Jau norėjau pakišti savo rankas už jo trumpikių, bet jis mane sustabdė.

-Candise, baik.- pasakė jis ir aš atsipeikėjau.

O Dieve, aš vos jo neišprievartavau ant sofos. Greit nulipau nuo jo liemens ir užbėgau į "savo" megamajį. Užtrenkiau duris ir į jas atsirėmiau.

O Dieve, kokia gėda.