I Want You ( Liam Payne )

12 dalis

*Liam pozicija*

Apsikabinau ir pabučiavau Candise, bet neilgai trukus ji nuo manęs atšoko. Aš nesupratau, kas jai nutiko, bet ji išsigandusi nenutraukė akių nuo durų, todėl atsisukau pažiūrėti ką ji ten stebi. Ten stovėjo Harry ir jo mina buvo neįskaitoma.

-Brolau, aš galiu viską paaiškinti..- jau norėjau aiškintis, bet jis mane nutraukė.

-Aš į jūsų santykius nesikišu. Bet patarčiau taip drąsiai nesielgti, kas būtų, jei vietoj manęs čia būtų užėjęs Zayn?- paklausė jis, bet mes su Candise tylėjome.-Jis būtų jus užmušęs, štai kas būtų nutikę.- tai taręs jis išėjo.

Aš pasitikiu Harry, todėl jo nesivijau ir nekamantinėjau. Tuomet pažiūrėjau į Candisę, ji atrodė sunerimusi.

-O kas jei Harry viską pasakys Zayn. Jis mane tikrai užmuš, juk aš jo mergina.- kalbėjo ji.- Ir ką aš sau maniau ateidama pas tave į kambarį, kokia aš kvaila. Aš tikrai esu kekšė.- kalbėjo ji ir staiga pravirko.

-Candise, neverk, viskas bus gerai.-bandžiau ją apkabinti, bet ji mane atstūmė.

-Ne, Liam! Daugiau niekada neliesk manęs.- pasakė ji.- To negali būti!

Tai pasakiusi ji išlėkė iš kambario kaip kulka. Aš susinervinęs pasiėmiau vazą ir mečiau ją į sieną. Kodėl ji turėjo sutikti būti Zayn mergina? Kodėl? Aš ją myliu, aš beviltiškai ją įsimylėjau. Aš norėjau jos ir dar dabar tebenoriu, bet ji su Zayn. Kai tik pagalvoju, jog jis ją lies taip, kaip aš ją liečiau, man tiesiog kyla noras užsmaugti Zayn. Ką čia mąstai Liam? Tu nori užsmaugti Zayn. Jis tavo draugas, todėl man telieka su tuo susitaikyti.

*Candisės pozicija*

Aš jam kažką jaučiu, aš sušiktai kažką jam jaučiu! Aš nepakenčiu to jausmo. Esu jį patyrusi prieš porą metų ir labai nukentėjau, labai. Todėl nebenoriu to jausti, tiesiog nebenoriu! Aš užkasiu šį jausmą tolimiausiame savo širdies kampelyje ir daugiau to nebejausiu, niekada! Visdar verkdama nubėgau į savo kambarį ir įlėkiau į dušą. Tryniau savo kūną kiek tik galėdama. Aš noriu užmiršti kiekvieną prisilietimą, kiekvieną bučinį, noriu užmiršti viską, kas susiję su Liam...

Baigusi vėl užsipūdravau tuos sušiktus nasosus ir apsimoviau marškinėlius bei kelnes. Ughh teks būti be kelnaičių, Liam jas suplėšė. Išėjau iš kambario ir susidūriau su Zayn.

-Labas rytas, gražuole.- pasisveikino jis ir pakštelėjo man į lūpas.

-Labas.- pasisveikinau taip pat.- Zayn, aš noriu namo, man skambino tėtis, jis tikrai nerimauja.- melavai, nes norėjau greičiau iš čia dingti, kad nereikėtų susitikti su Liam.

-Gerai, bet pirmą papusryčiaukim.- pasakė jis.

-Ne, Zayn, man tikrai reikia namo.- vis dar zyziau jam.

-Na gerai, tu pasiruošusi?- paklausė jis, aš tik linktelėjau, todėl nieko nelaukdami išėjome iš namo ir patraukėme mašinos link. Į ją į sėdome ir išvažiavome. Kai keliavome apie penkias minutes, pajaučiau, jog Zayn padėjo savo ranką ant mano kelėno ir jį spustelėjo, aš nieko nesakiau, tiesiog atsisukau ir nusišypsojau jam. Kai privažiavome mano namus aš išlipau iš automobilio ir pakštelėjus Zayn į lūpas išlipau iš automobilio ir patraukiau namų link. Tik kai įėjau į namus, mane pasitiko rūstus tėvo žvilgsnis.

-Kur buvai visą naktį, aš dėl tavęs nerimavau!?- apipylė mane klausimais jis.

-Džiaukis, kad išvis grįžau.- kandžiau pasakiau ir palikau jį nustebusį. Jau seniai taip nekalbėjau su tėvu, bet man tikrai nėra nuotaikos klausytis jo priekaištų. Užlipusi laiptais įėjau į savo kambarį ir kritau į lovą. Bet tada suvibravo mano telefonas, kas reiškė, jog man kažkas parašė. *Tu atsiimsi, kale.*. Parėjo žinutė iš nežinomo numerio. Kažin kam dabar aš trukdau?