I Want You ( Liam Payne )

23 dalis

*Candisės pozicija*

Negaliu patikėti, kad čia Liam. Ką jis čia veikia?

-Ei, Candise!- pamojavo ranka prieš veidą man jis.

-Hey, Liam.- pasisveikinau.- Ką čia veiki?

-Na aš pirmas paklausiau.- nusijuokė jis.

-Panele, Jūsų jau laukia daktaras.- nusišypsojo man ta moteriškė prie registratūros.

-Tai kažkas nutiko?- sunerimęs paklausė Liam.

-Um.. Aš... Na..- mykčiojau.

-Jai tiesiog pasidarė bloga, todėl aš pasiūliau Candisei nueti pas daktaro.- įsiterpė Džesika

Ir aš jai nuoširdžiai dėkoju. Jeigu ne ji, aš jau būčiau viską pasakiusi Liam.

-Atleiskit, bet aš negaliu.- pasakiau tai moteriškei prie registratūros ir atsisukau į Liam.

-Na, kokie vėjai tave čia atpūtė?- nusijuokus paklausiau jo.

-Mano teta susilaukė.- nusišypsojo plačia šypsena Liam.- Gal nori kartu aplankyti?

-Su mielu noru.- taip pat atsakiau jam šypsena.

-Ėėė, balandėliai, o kaip aš!- susierzinusi pasakė Džesika.

-Gali eiti ir tu.- nusijuokė Liam ir mes su Džesika ėjome paskuj jį.

Kai nuėjome prie palatos, Liam pradarė duris ir pakvietė mus vidun.

Palatoje iškart pamačiau gulinčią moterį, o prie jos buvo lovytė, kurioje pastebėjau gulintį kūdikį.

-Sveika, Brina.- pasisveikino Liam su teta.- Mes atėjome aplankyti mažylio.

-Sveiki.- pasisveikino ji.- Ar nesupyksite, jei truputį nusnausiu, nes jaučiuosi pavargusi po sunkiausios nakties mano gyveni.- viską išpylė ji ir nusišypsojusi apsiklojo antklode ir užmigo.

Liam nuėjo prie lovytės, kur ilsėjosi mažylis. Jis išlėto paėmė jį ant rankų ir nusišypsojo.

Toks vaizdas varė mane iš proto. Jis atrodo toks mielas. Na, iš tiesų jie abu atrodo mieli. Galėčiau ir priprasti prie tokio vaizdo. Įsivaizduoju, kaip Liam sūpuotų mūsų mažylį. Taip besvajodama paglosčiau savo pilvelį, kuriame auga nauja gyvybė.

-Tu alkana?- paklausė Liam.

-Ne, ne.- patraukus rankas nuo pilvo pasakiau. Jis pažiūrėjo į mane nesuprasdamas.

-Aišku, gal nori palaikyti mažylį?- nusišypsojo jis.

-Ne, ne, ne. Tu nori, kad aš užmuščiau kūdikį?- nusijuokiau.

-Nagi, Candise!- suzyzė jis.- Nemyšk į kelnias! Juk tai tik vaikas...- sumurmėjo jis.

-Žinai kas yra vaikas?- paklausiau jo ir jam nespėjus atsakyti vėl tęsiau.-Tai padaras, kuris verkia, kakoja ir pastoviai nori valgyti. Ir dar jie seilėjasi!- pridūriau.

Jis nieko neatsakęs padėjo ant mano rankų mažylį. Aš pradėjau panikuoti. Aš visiškai nežinojau kaip su juo elgtis.

-O tau tinka vaikai, Candise.- nusijuokė ir man mirktelėjo Džesika. Jau buvau užmiršusi, kad ji čia.

Pažiūrėjau į kūdikį. Jis miegojo. Aš pavydžiu jam to ramumo, mamos meilės, kurios aš niekada nebepatirsiu. Nė nepajutai, kaip mano skruostu nusirito ašara.

-Candise, tau viskas gerai?- priėjusi prie manęs tyliai paklausė Džesika.

-Aš noriu namo.- sumurmėjau.

Greit nunešiau kūdikį į jo lovelę ir atsisveikinus su Liam išėjau iš ligoninės su Džesika.

Kai tik nuėjome prie mašinos, pribėgau prie Džesikos ir stipriai ją apkabinau.

-Aš negaliu, Džesika!- kūkčiojau jos glėbyje.

-Viskas bus gerai.- ramino ji mane.- Viskas susitvarkys.

Atsitraukiau nuo Džesikos ir tada mes abi įsėdome į automobilį. Aš užvedžiau mašiną ir nuvažiavau prie Džesikos namų.

-Ačiū tau, Džesika.- dėkojau.- Ačiū, kad esi.

Ji tik nusišypsojo ir vėl mane apkabino.

-Laikykis.- sušnabždėjo.

Atsisveikinusi su drauge važiavau namo. Bet mano žvilgsnį patraukė netoliese stovintis Zayn automobilis. Ką jis čia veikia taip vėlai?

Sustojau netoliese ir išlipau iš automobilio. Pasislėpiau už mašinos ir stebėjau automobilį.

Po kurio laiko iš jo išlipo Zayn, o paskuj jį kažkokia mergina. Bet tada jis staigiu judesiu prirėmė merginą prie automobilio ir pradėjo ją bučiuoti. Nežinau kodėl, bet manyje užvirė pyktis. Gal tai dėl hormonų? Greit išlindau iš automobilio.

-Padugne tu!- sušukau ir greitu žingsniu artėjau link jų.

-Candise?- sutriko Zayn.

Tik priartėjusi prie Zayn smogiau jam į veidą ir atsisukau į tą merginą.

-Pyzdink iš čia, kekše tu!- sušukau.- Arba nurausiu tavo kudlas!- suurzgiau.

Ji tik pažiūrėjo sutrikusi, todėl aš pradėjau grėsmingai eiti link jos, o ji nuo manęs.

Supratusi, jog aš nejuokauju, ji tiesiog pabėgo nuo manęs. Bailė.

Atsisukus į Zayn vėl jam trenkiau. Jis tik pažiūrėjo į mane savo pykčiu žaižaruojančiomis akimis.

-Daugiau nedrysk man trenkti!- sušuko jis ir nieko nelaukęs smogė man į veidą. Ar parkritau ir užsiėmiau už skruosto, bet tada sulaukiau spyrio į savo pilvą.

-Ne, prašau sustok!- sušukau, nes sunerimavau dėl gyvybės, kuri auga manyje.

Bet jis nesiliovė.